Kaip dažnai vairuojant automobilį, ilgesnį atstumą, imate žiovauti, tampa sunku sutelkti dėmesį į vairavimą ar miegas suima taip, jog atrodo tuoj užmigsite? Miegas vairuojant visų į kelią išsiruošusių vairuotojų priešas – ypač jaunų, dirbančių pamainomis ar krovinius gabenančių vairuotojų bei vairuotojų, turinčių miego sutrikimų.
Kad miegas yra neatsiejama kokybiško ir saugaus vairavimo dalis, tik patvirtina dar metų pradžioje įvykęs skaudus eismo įvykis, kai iš „Winter Rally“ po nakties važiuojantis automobilis rėžėsi i valytuvo-barstytuvo galą, nes automobilio vairuotojas sunkvežimio nepastebėjo dėl to, kad galimai užmigo. Vairuotojas buvo mirtinai sužalotas, kiti su juo važiavę keleiviai patyrė įvairius sužeidimus.
„Prie vairo mieguistam tekę pasijusti greičiausiai ne vienam iš mūsų, tačiau iš pažiūros nekalta organizmo būsena gali sukelti rimtas pasekmes – gali įvykti eismo įvykis. Miego trūkumas žmogaus kūnui daro panašų poveikį kaip ir alkoholio vartojimas. Žmogus patampa mažiau dėmesingas, mažiau pastabus, sulėtėja reakcija, vairuotojas nebegeba priimti racionalių sprendimų, pakinta matymas, spalvų suvokimas, klausa”, – sako Lietuvos transporto saugos administracijos Sausumos transporto veiklos ir pramoginės laivybos priežiūros departamento Kauno skyriaus viršininkas Remigijus Valatkevičius.
Pavargęs, nepailsėjęs bei mieguistas vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Amerikiečiai miego ekspertai sako, kad, sumažėjus koncentracijai, tikimybė patekti į avariją žmogui, kuriam trūksta miego, padidėja 44 proc. Vairuojant užsnūdus netgi tik vienai sekundei, tai gali sukelti itin skaudžių pasekmių. Mieguistumą paprastai kelia poilsio trūkumas ar miego nebuvimas, pamaininis darbas, miego sutrikimai, vairavimas be poilsio pertraukėlių, mieguistumą skatinančių vaistų vartojimas.
„Nuovargio poveikis skirtingam vairuotojui bus kitoks, tačiau dažniausiai poilsio trūkumas ar nebuvimas skatina lėtesnę reakciją, trumpalaikės atminties pablogėjimą. Vairuotojai taip pat gali tapti agresyvūs, susierzinę.”, – sako R. Valatkevičius.
Sumažinus miego laiką „tik“ 1-2 valandomis, net ir jauniems žmonėms 20 proc. padidėja insulto ir kitų smegenų pažeidimų rizika. Nepaisant amžiaus nemiegantiems, dirglumas padidėja 50 proc. Ir tada mes nebestebime šviesoforų, pasiduodame lenkiami, neįjungiame posūkio signalų, pradedame „bausti“ blondines, keikti ir pavojingai lenkti lėtai judančius automobilius.
Padidintos rizikos grupės
Nuovargis ar miego trūkumas veikia visus vairuotojus, tačiau labiausiai daro poveikį jauniems vairuotojams. Pavyzdžiui, jauniems vairuotojams iki 25 metų vairavimas naktį gali tapti ypač dideliu iššūkiu. Daugeliui suaugusiųjų reikia septynių ar aštuonių valandų miego per naktį, tačiau jauniems vairuotojams reikia devynių valandų miego, kad jie būtų lygiaverčiai vyresniems vairuotojams. Todėl jauni vairuotojai turėtų turėti koncentruotą ir stabilų miego grafiką ir vengti alkoholio, siekiant sumažinti apsnūdimo riziką.
Ne mažiau poilsis ir miegas poveikį daro dirbantiems pamainomis. Jeigu gali kooperuotis, dirbantys naktį apsvaigusio vairavimo riziką gali sumažinti dalindamiesi vairavimo atkarpomis. Taip pat, jei planuojama vykti ilgą kelio atkarpą, reikėtų vengti ilgų viršvalandžių ar kelionę planuoti, o esant galimybei ir atidėti, kad į kelią nereikėtų išvažiuoti iškart po išdirbtos pamainos.
Komercinius užsakymus ar krovinius gabenantys vairuotojai, paprastai didžiąją savo atkarpos dalį nuvažiuoja naktį, todėl jie yra ypač padidintos rizikos grupėje. Taigi labai svarbu, kad siekdami sumažinti apsnūdimo riziką, komercinių užsakymų vairuotojai darytų nustatytos trukmės poilsio pertraukėles.
Dar viena vairuotojų grupė, kurią realiai veikia nuovargis – turintys miego sutrikimų. Vairuotojai, kurie turi nenustatyta miego sutrikimą, yra tarsi tiksinti bomba. Jei vairuojant, visuomet ima miegas ir vairuotojas jaučiasi pavargęs, jis turėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Žmones, kurie jau žino, kad turi miego sutrikimą, turi laikytis medikų nurodymų ir važiuoti ypač atsargiai. Nuolatinis poilsio nebuvimas iššaukia lėtines širdies ligas. Vairuotoją gali ištikti širdies priepuolis, o tai didelė grėsmė eismo saugai.
Todėl siekiant sumažinti nuovargio ar poilsio trūkumo poveikį vairuotojui reikėtų labiau stebėti savo organizmo siunčiamus signalus. Vairuojant ilgas ir tas pačias kelio atkarpas žmogus dažniausiai žino, kuriose vietose jį ima miegas, taigi atsižvelgęs į tai vairuotojas turėtų planuoti ir savo poilsio pertraukėles.
Greitam išsiblaškymui tikrai padės kofeino turintys gėrimai, tačiau reikėtų neužmiršti, kad jų poveikis trumpalaikis ir kofeino turintys gėrimai negali būti miego pakaitalas.
Žinodamas, kad laukia ilga kelionė, vairuotojas turėtų kokybiškai pailsėti jau iš vakaro.
Idealu, jei vairuotojas gali keliauti ne vienas. Tuomet bendrakeleivis vairuotojui neleis užsnūsti, o, esant galimybei, ir pakeis prie vairo.
Jei tokios galimybės nėra, tuomet vairuotojas bent jau turėtų įsileisti gryno oro, pasileisti energingos ir ritmingos muzikos. Visuomet teisingas – sustabdyti transporto priemonę tam skirtoje saugioje kelio vietoje ir padaryti trumpą pertraukėlę – išlipti iš automobilio, pasivaikščioti, o gal netgi trumpai numigti.
Šalt.: Lietuvos transporto saugos administracija/Trans.INFO nuotr.