Oficialūs registrai rodo, kad iš 458,2 tūkst. kelių transporte veikiančių subjektų 6,7 tūkst. susiduria su rimtais finansiniais sunkumais. Kelių transporto krizė paveikė ne tik įmones, bet ir smulkiuosius vežėjus – ypač savarankiškai dirbančius asmenis. Vien per pirmąjį 2025 m. pusmetį bankrotą paskelbė beveik 260 tūkst. fizinių asmenų, tarp jų ir daug vieno asmens verslų.
Bankrotų mastą lemia daugybė priežasčių, tačiau didžiausią įtaką daro sparčiai augantys transporto verslo kaštai. 2025 m. gegužę vidutinė pervežimo kaina siekė 66 rublius (0,71 euro) už kilometrą, tačiau realūs kaštai sudarė 82 rublius (0,88 euro). Tik degalų kainos per metus pakilo 15–20 proc., o didesnėms įmonėms anksčiau suteiktų nuolaidų nebuvimas situaciją tik pablogino.
„Transporto kaštai per pirmąją 2025 m. pusę išaugo 15 proc. dėl degalų brangimo, įrangos serviso ir vairuotojų atlyginimų“, – laikraščiui „Izvestija“ aiškino „Lider Trans“ direktorius Michailas Ustiužaninas.
Sektorius susiduria ir su vežimo kainų nuosmukiu. 2025 m. vasarį transporto kainos buvo beveik trečdaliu mažesnės nei prieš metus, o derinys su augančia kaštų infliacija drastiškai sumažino įmonių pelningumą.
Papildomą spaudimą transporto sektoriui daro masinis transporto priemonių grąžinimas lizingo bendrovėms. Nuo 2024 m. pabaigos šis procesas tapo masinis, o 2025 m. birželį fiksuotas 20 proc. mėnesinis augimas.
„Tokio masto krizės nesame matę jau 17 metų“, – pridūrė M. Ustiužaninas.
Užsakomųjų pervežimų mažėja
Smulkiesiems vežėjams padėtį apsunkina ir tai, kad mažmeninės prekybos tinklai bei elektroninės prekybos platformos aktyviai plečia nuosavus sunkvežimių parkus. Šios įmonės vis dažniau savarankiškai organizuoja pristatymus, taip mažindamos išorinių vežėjų užsakymų apimtis.
Ekspertai įspėja, kad metų pabaigoje sektorius gali susidurti su likvidumo krize. Bankai reikšmingai sugriežtino kreditavimo politiką, o ši tendencija, tikėtina, išliks ir 2026 m.
Prognozuojama, kad 2026 m. iš Rusijos rinkos gali pasitraukti dar 7 proc. kelių transporto įmonių, ypač tų, kurios turi didelius lizingo įsipareigojimus.
Reguliaciniai pokyčiai dar labiau spaudžia transporto sektorių
Papildomą spaudimą didina ir nauji reguliaciniai pokyčiai. Vienas jų – nuo 2026 m. sausio 1 d. dar 10 proc. padidėsiantis atliekų perdirbimo mokestis, kuris už traukinio vilkiką (iki 20 t) sieks beveik 3 mln. rublių (apie 32 tūkst. eurų). Mokestis kasmet iki 2030 m. bus indeksuojamas dar 10–20 proc. Tai reikšmingai didina transporto priemonių parko atnaujinimo kaštus, ypač turint omenyje vakarietiškos technikos trūkumą.
„Mokestis smarkiai apsunkina technikos atnaujinimą, o tai riboja ir transporto paslaugų apimtis“, – teigė „Baikal-Service TK“ pirmasis generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Zareckis.
Tuo pat metu vežėjams tenka prisitaikyti prie naujų reikalavimų: nebelieka supaprastinto apmokestinimo, įvedami privalomi elektroniniai važtaraščiai, taip pat bus privalomas ekspeditorių registras. Nors šios priemonės skirtos sumažinti šešėlinę veiklą, kuri transporto sektoriuje vertinama iki 60 proc., jos kartu padidina administracinę naštą verslui.
Dėl augančio finansinio spaudimo vis daugiau transporto priemonių grąžinama lizingo bendrovėms – tai jau pasiekė rekordines apimtis. Prie to prisidėjo ir Europos prekės ženklų pasitraukimas iš Rusijos rinkos, panaikinęs anksčiau veikusi investicinį modelį, kai vežėjai galėdavo parduoti naudotą techniką ir susigrąžinti dalį kapitalo.
„Vežėjai paprasčiausiai nebegali finansiškai išsilaikyti“, – pabrėžė „Alliance Trax“ komercinio transporto salonų tinklo savininkas Aleksejus Ivanovas.
