2025 m. įmonių nemokumo atvejų skaičius Vokietijoje pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei dešimt metų. „Creditreform“ duomenimis, per metus užfiksuota 23,9 tūkst. bankrotų – tai 8,3 proc. daugiau nei 2024-aisiais. Nors augimo tempas buvo mažesnis nei 2023 (+22,9 proc.) ir 2024 (+22,5 proc.) metais, bendra padėtis išlieka įtempta.
„Daugelis įmonių yra smarkiai įsiskolinusios, sunkiai gauna naują finansavimą ir susiduria su struktūriniais iššūkiais – nuo aukštų energijos kainų iki augančių reguliacinių reikalavimų. Tai ypač skaudžiai paliečia vidutinio dydžio verslus“, – teigia „Creditreform“ ekonominių tyrimų vadovas Patrik-Ludwig Hantzsch.
Ypač pažeidžiamos išlieka mikroįmonės, turinčios iki dešimties darbuotojų – jos sudaro daugiau nei 81 proc. visų bankroto atvejų. Ši tendencija tiesiogiai veikia ir transporto bei logistikos sektorių.
Transportas ir logistika: didėjanti sisteminė rizika
Nors naujausioje „Creditreform“ ataskaitoje nėra atskiro transporto sektoriaus išskaidymo, papildomi šaltiniai rodo aiškų neigiamą signalą. Remiantis pramonės vertinimais ir DVZ portalo duomenimis, krovinių vežimo keliais sektoriuje bankrotų skaičius 2025 m. padidėjo 10,8 proc. – nuo 622 iki 689 atvejų.
Dar labiau neramina rizikos rodiklis. Transporto įmonėms jis siekia 392 didelės rizikos bendroves 10 000 įmonių, kai bendras pramonės vidurkis – vos 72. Kitaip tariant, beveik kiekviena 25-oji transporto įmonė šiuo metu vertinama kaip esanti itin aukštos nemokumo rizikos zonoje.
Šią padėtį iš dalies lemia sektoriaus struktūra. Vokietijos ekspedijavimo ir logistikos asociacijos (DSLV) duomenimis, apie 96 proc. krovinių pervežimo įmonių turi mažiau nei 250 darbuotojų, o dauguma jų – mikroįmonės, eksploatuojančios vos kelis sunkvežimius. Ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, augant sąnaudoms, trūkstant kreditų ir mažėjant užsakymų apimtims, tokios bendrovės dažnai neturi finansinio „buferio“, leidžiančio atlaikyti net trumpalaikius sukrėtimus.
Be to, bankrotai pagrindiniuose sektoriuose – prekyboje ir gamyboje – tiesiogiai paveikia jų transporto partnerius.
Didėja mokėjimų rizika ir spaudimas likvidumui
Spaudimas juntamas ir paklausos pusėje. Du pagrindiniai transporto sektoriaus klientų segmentai – prekyba ir gamyba – 2025 m. taip pat fiksavo reikšmingą bankrotų augimą: atitinkamai +10,4 proc. ir +10,3 proc. Tai didina vėluojančių atsiskaitymų riziką, ypač mažoms ekspedijavimo įmonėms, kurių likvidumo rezervai riboti.
„Transporto paslaugų teikėjai patiria dvigubą spaudimą – jie susiduria tiek su augančiomis savo sąnaudomis, tiek su didėjančia klientų nemokumo rizika“, – pažymi sektoriaus atstovai.
Padėtį dar labiau komplikuoja finansavimo sąlygos: aukštos palūkanų normos, susilpnėję kredito reitingai ir sumažėjęs nuosavas kapitalas apsunkina prieigą prie apyvartinių lėšų.
Nemokumas – ne tik nesėkmė, bet ir transformacijos dalis
Nepaisant niūrios statistikos, ekspertai ragina vengti vienpusiško vertinimo. 2025 m. Vokietijos nemokumo administratorių kongrese prof. Marcel Fratzscher (DIW) pabrėžė:
„Nemokumai nėra gėdos ženklas – jie lydi ekonominius pokyčius ir yra būtina atsinaujinimo proceso dalis.“
Panašios pozicijos laikosi ir Vokietijos nemokumo administratorių bei patikėtinių asociacijos (VID) pirmininkas dr. Christoph Niering:
„Kiekvienas nemokumas yra nesėkmė, tačiau jis taip pat išlaisvina specialistus, kapitalą ir žinias, kurios reikalingos naujiems, tvaresniems verslo modeliams.“
VID ragina mažinti verslo nesėkmių stigmatizavimą ir kartu gerinti politinę aplinką įmonėms, veikiančioms strategiškai svarbiuose sektoriuose, tokiuose kaip transportas ir logistika.
Žvilgsnis į 2026 metus: palengvėjimo kol kas nematyti
„Creditreform“ vertinimu, artimiausiu metu situacija greičiausiai nesikeis. Organizacija prognozuoja, kad nemokumų skaičius 2026 m. dar gali augti, o stabilizacija galima tik apie 2027-uosius.
„Vokietijos ekonomika praranda konkurencingumą. Aukštos sąnaudos, biurokratija ir užsitęsęs ekonominis silpnumas ir toliau skatins nemokumus“, – perspėja „Creditreform“.
Tam tikrų vilčių teikia planuojamos federalinės investicijos į infrastruktūrą ir gynybą nuo 2026 m. Vis dėlto, ekspertų nuomone, realus efektas bus juntamas tik tuomet, jei jas lydės struktūrinės priemonės – mažesnės energijos kainos, biurokratijos supaprastinimas ir tikslinė parama vidutinio dydžio įmonėms.
