Situacija Artimuosiuose Rytuose greitai virsta realiomis transporto veiklos sąnaudomis Europoje. Vokietijoje – didžiausioje Europos Sąjungos ekonomikoje ir viename svarbiausių žemyno logistikos hubų – sektorius jau skambina pavojaus varpais, kad staigus dyzelino kainų augimas ir didėjančios frachto kainos per trumpą laiką gali dalį įmonių nuvesti į rimtas finansines problemas. Panašūs signalai sklinda ir iš kitų Europos šalių.
Vokietija: dyzelinas brangsta sparčiausiai regione
Vokietijos transporto įmonės kreipėsi į antimonopolinę tarnybą prašydamos skubiai išanalizuoti degalų rinką. Sektorius nurodo, kad dyzelino kainų augimo tempas Vokietijoje gerokai viršija dinamiką kitose Europos valstybėse.
Interviu laikraščiui „Handelsblatt“ Bundesverband Güterverkehr, Logistik und Entsorgung prezidentas Dirkas Engelhardtas atkreipė dėmesį į pabrangimų mastą.
„Vokietijoje užfiksuotas didžiausias kainų augimas tarp analizuotų šalių – ir tokiu tempu, kurio neįmanoma paaiškinti vien naftos kainų pokyčiais“ – rašė Engelhardtas laiške antimonopolinės tarnybos vadovui.
Organizacijos cituojami duomenys rodo, kad nuo vasario 27 d. iki kovo 4 d. dyzelino kainos kaimyninėse šalyse augo nuo 1,4 proc. Liuksemburge iki 14,6 proc. Austrijoje, o Vokietijoje augimas siekė 17–18 proc.
Sektorius perspėja, kad net trumpalaikiai pabrangimai gali greitai padidinti transporto įmonių veiklos sąnaudas. Pagal organizacijos skaičiavimus 10 proc. dyzelino kainos augimas padidina bendras vežėjų veiklos sąnaudas apie 3 proc., o kainai pakilus 20 proc., sąnaudos išauga jau apie 6 proc. Esant mažoms sektoriaus maržoms, tai reiškia realią finansinio likvidumo praradimo riziką.
„Drastiški kainų šuoliai daug įmonių priartina prie jų ekonominių galimybių ribos ir kelia grėsmę tolesniam jų egzistavimui“ – perspėja organizacijos atstovai.
Į problemą dėmesį atkreipia ir kitos Vokietijos sektoriaus organizacijos. „Bundesverband Möbelspedition und Logistik“, „Bundesverband Paket- und Expresslogistik“, „Bundesverband für Eigenlogistik & Verlader“ bei BGL kartu kreipėsi į federalinę vyriausybę, prašydamos „trumpalaikių priemonių, palengvinančių logistikos sektoriaus naštą“.
Jų vertinimu dabartinės dyzelino kainos daro milžinišką spaudimą įmonėms visoje logistikos grandinėje, o situacija ypač išryškėja būtent Vokietijoje kitų Europos valstybių fone. Tačiau organizacijos pabrėžia, kad kalbama ne apie nuolatinį sektoriaus subsidijavimą, o apie laikiną degalų sąnaudų ribojimą krizės situacijoje, kuris leistų įmonėms išgyventi staigių kainų svyravimų laikotarpį.
Didėjančios sąnaudos ir chaosas tiekimo grandinėse
Tačiau konfliktas Artimuosiuose Rytuose veikia ne tik kelių transportą. „Vokietijos ekspedicijos ir logistikos asociacija“ (DSLV) nurodo didėjančias problemas pasaulinėse tiekimo grandinėse.
Sutrikimai Persijos įlankos regione lemia maršrutų pokyčius ir staigų jūrų bei oro transporto sąnaudų augimą. Laivybos bendrovės pradėjo taikyti nepaprastąsias doplatas.
Laivybos įmonės iš ekspeditorių ima net iki 4 tūkst. JAV dolerių už konteinerį, gabenamą per Persijos įlanką – tai keliskart viršija standartinę frachto kainą.
Dalis laivų taip pat aplenkia Sueco kanalą ir plaukia aplink Gerosios Vilties kyšulį, o tai papildomai pailgina gabenimo laiką ir padidina sąnaudas.
Problemų kyla ir krovinių aviacijoje. Dubajus, Abu Dabis ir Doha – pagrindiniai regiono logistikos hubai – susiduria su operaciniais apribojimais, o oro linijos atšaukia dalį skrydžių arba sustabdo rezervacijų priėmimą.
DSLV prezidentas Frankas Husteris atkreipia dėmesį, kad didėjančios sąnaudos greitai atsispindės prekių kainose.
„Tai sąnaudos, kurias dabar reikia perkelti logistikos klientams. Galiausiai vartotojai pajus šių tiekimo grandinės sutrikimų pasekmes parduotuvių lentynose“ – pabrėžia jis.
Organizacija taip pat kritikuoja aukštą energetinių mokesčių lygį Vokietijoje.
„Energetiniai mokesčiai ir CO₂ emisijų mokesčiai Vokietijoje iš esmės yra per dideli. Krizės metu tai smogia ypač stipriai“ – perspėja Husteris.
Ekspeditoriai gali greitai prarasti likvidumą
Apie augančią finansinę įtampą sektoriuje kalba ir patys verslininkai.
Lukasas Petraschas, ekspedijavimo įmonės „Cargoboard“ vadovas, pabrėžia, kad už degalus transportui reikia mokėti nedelsiant, o kainų korekcijos sutartyse su klientais dažnai atsiranda tik pavėluotai.
„Staigiai kylančios dyzelino kainos tiesiogiai veikia vežėjus. Už kiekvieną dyzelino litrą reikia sumokėti iš karto – tačiau kainų korekcijos dažnai vėluoja. Tuo metu transporto įmonės papildomas sąnaudas turi dengti pačios“ – nurodo.
Petrascho teigimu, esant dabartinei pabrangimų dinamikai tai gali greitai sukelti rimtų finansinio likvidumo problemų, o kraštutiniais atvejais – net transporto įmonių bankrotus ir tiekimo grandinių sutrikimus.
„Kainų šuoliai yra absurdiški“
Augančių degalų kainų poveikis jau matomas vietos transporto įmonių lygmeniu. Kaip rašo portalas „Trierischer Volksfreund“, Reino krašto-Pfalco regione logistikos įmonės perspėja apie staigų sąnaudų augimą.
Nadja Geiter, ekspedijavimo įmonės „Johann Müller“ savininkė Mülheime prie Mozelio, savo įmonėje sunaudoja apie 1,2 mln. litrų dyzelino per metus. Todėl kiekvienas pabrangimo centas tiesiogiai veikia įmonės finansinį rezultatą.
Per savaitę dyzelino kaina, kaip ji pabrėžia, padidėjo apie 20 proc., o degalai sudaro beveik 30 proc. visų įmonės veiklos sąnaudų.
Kai kurios įmonės iš dalies yra apsaugotos vadinamosiomis degalų sąlygomis sutartyse su klientais. Tačiau daugelyje kontraktų – ypač esant fiksuotoms kainoms – kainų koreguoti neįmanoma.
„Tai mus slegia ekstremaliai. Tokie kainų šuoliai nebetelpa į jokius rėmus“ – sako Jerry Bodry, įmonės „GTS Logistik“ Traben-Trarbach mieste direktorius, kurios parką sudaro 35 transporto priemonės.
Lenkijos vežėjai skaičiuoja nuostolius
Augančios dyzelino kainos atsiliepia ir Lenkijos vežėjams. Dalis įmonių artimiausiomis dienomis nusprendžia laikinai sustabdyti veiklą, bandydamos sumažinti veiklos nuostolius. Kaip teigia Maciejus Wronskis, asociacijos „Transport i Logistyka Polska“ (TLP) prezidentas, sektorius tikisi valstybės paramos, tačiau galimybės Lenkijoje yra ribotos dėl galiojančių ES reguliavimų.
Akivaizdu, kad situacijoje, kai iš dienos į dieną drastiškai kyla dyzelino – vienos pagrindinių transporto įmonių veiklos sąnaudų dedamųjų – kaina, sektorius tikisi Vyriausybės paramos. Tačiau, žinoma, reikia atsižvelgti į galiojančius apribojimus šioje srityje. Todėl Lenkijoje sunku tikėtis apčiuopiamo akcizo sumažinimo, nes ES Energetikos direktyva (2003/96/EB) leidžia valstybėms narėms grąžinti mokestį, tačiau tik iki ES minimalaus lygio, kuris yra 330 eurų už 1000 litrų dyzelino. Kadangi Lenkijos akcizo tarifai tradiciškai svyruoja ties šio absoliutaus ES minimumo riba, erdvė grąžinimui Lenkijoje praktiškai yra nulinė. Panaši situacija taikoma ir PVM tarifui, kurio mažinti draudžia ES reglamentai“ – komentuoja TLP prezidentas .
M. Wronskio teigimu, geras sprendimas galėtų būti intervencinis strateginių rezervų (RARS) atlaisvinimas, siekiant subalansuoti pasiūlą su paklausa, tačiau MAE (Tarptautinės energetikos agentūros) rezervų atveju tam reikėtų tarptautinės koordinacijos.
Mano vertinimu, reali erdvė yra tokiems veiksmams kaip degalų mokesčio (finansuojančio Kelių fondą) ir emisijos mokesčio (finansuojančio NFOŚiGW) surinkimo sustabdymas. Toks veiksmas būtų suverenus mūsų valstybės sprendimas, nereikalaujantis Briuselio pritarimo ir nepažeidžiantis ES teisės. Vyriausybė taip pat gali praktiškai nedelsiant sumažinti mokesčių už važiavimą greitkeliais ir automagistralėmis (e-TOLL sistemoje) tarifus sunkiosioms transporto priemonėms. Pavyzdžiui, atšaukdama vasario mėnesio šių mokesčių didinimą. Šių rinkliavų sustabdymas ir/ar sumažinimas reikšmingai kompensuotų degalų kainų augimą“– priduria M. Wronskis.
Sektorius ragina mažinti degalų mokesčius
Reaguodamos į augančias sąnaudas, transporto organizacijos Europoje ragina vyriausybes imtis veiksmų. Pasiūlymai pirmiausia susiję su mokestinės naštos degalams mažinimu.
Vokietijos sektoriaus organizacijos nurodo, kad galima pagalba visų pirma turėtų būti skirta kompensuoti papildomas valstybės mokestines pajamas, atsirandančias dėl energijos kainų augimo, įskaitant mokesčius ir rinkliavas, susijusias su CO₂ emisijomis. Kaip pabrėžia sektoriaus atstovai, valstybė šioje situacijoje neturėtų tapti krizės naudos gavėja įmonių ir mokesčių mokėtojų sąskaita.
Panašūs reikalavimai pasirodo ir Ispanijoje. Ten transporto federacija „Fenadismer“ atkreipia dėmesį, kad dyzelino kaina profesionaliam transportui per kelias dienas padidėjo daugiau nei 15 centų už litrą, o dalis pabrangimų – organizacijos teigimu – yra spekuliacinio pobūdžio.
Ispanijos sektorius reikalauja grįžti prie priemonių, taikytų po karo Ukrainoje pradžios 2022 m., kai buvo įvesta 20 centų doplata už litrą degalų ir tiesioginė finansinė parama transporto įmonėms.
Portugalija jau reaguoja
Pirmieji fiskaliniai sprendimai Europoje jau priimti. Portugalijos vyriausybė nusprendė laikinai ir nepaprastai sumažinti naftos produktų ir energetikos mokestį dyzelinui.
Sektoriaus duomenimis, be šio sprendimo dyzelino kaina nuo kovo 9 d. būtų padidėjusi 23,4 cento už litrą. Įvesta mokestinė lengvata reiškia 3,55 cento už litrą sumažinimą, o tai – įskaičiavus PVM – suteikia realią 4,37 cento už litrą sutaupymo naudą.
Lisabonos vyriausybė taip pat paskelbė toliau stebėsianti padėtį degalų rinkoje ir neatmetė galimybės imtis papildomų intervencijų, jei kainos ir toliau augs.
Europos transportui tai gali būti signalas, kad panašūs fiskaliniai sprendimai artimiausiomis savaitėmis taps vienu pagrindinių įrankių švelninant energetikos krizės, kurią sukėlė įtampa Artimuosiuose Rytuose, padarinius.
