Draudimas nakvoti sunkvežimio kabinoje turi, pasak ekspertų, daug neatsakytų klausimų, tačiau vienas dalykas yra tikrai žinomas. Draudimas labai pakenks ne tik Lietuvos transportui, bet ir visai mūsų šalies ekonomikai. Trečiame, paskutiniame šio ciklo straipsnyje pateikiame kelių ekspertų nuomones.
Mečislovas Atroškevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas
Lietuvos transportas sukuria BVP beveik dvigubai daugiau nei kitose Europos šalyse. Tai reiškia, kad mums šita šaka yra labai svarbi. Lietuvos vežėjų dalis, kuri dirbo Europoje, yra tikrai nemaža. Vokietija tai buvo viena svarbiausių ES rinkų Lietuvai. Bent jau dalies jos praradimas tikrai blogai paveiks mūsų transportą, ir savaime suprantama – ekonomiką. Eksporto paslaugos Lietuvoje siekė 2/3 nuo visų eksportuojamų paslaugų, apie 66 proc. Šiandien tas skaičius nukrito žemiau 60-ties proc. Tai reiškia, kad transporto sektorius praranda savo poziciją. Mus dusina rytuose, dabar ir ES Vakaruose. Ir mes, Lietuvos vežėjai, praranda savo reikšmę.
Algimantas Šniepis, “Vlantanos” Transporto saugos ir mokymo direktorius
Pirma reikėtų sulaukti galutinės Europos Komisijos nuomonės ir sprendimo. Manytumėme, kad šalių narių vyriausybės, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos, taip pat aktyviau turėtų rūpintis suinteresuotų verslininkų ir ginančių savo interesus Bendrojoje rinkoje politika. Konkurencingumo didinimas neturi būti tik šūkis, tačiau privalumų paieška ir šalies verslo atstovavimas yra būtina sąlyga užtikrinti Europos Sąjungos reglamentuose ir direktyvose įtvirtintų principų įgyvendinimą.
Beje, žvelgiant iš konkurencingumo ir vienodų galimybių pozicijų, keliant naujus reikalavimus vežėjams keliais, turėtų būti suvienodinti reikalavimai ir sąlygos visiems sausumos transporto vėžėjams. Pavyzdžiui traukiniuose kajutėse miegama net po 4 žmones, keltų kajutėse taip pat po 4 keleivius ar vairuotojus, o štai vilkike – kur vietos ne ką mažiau nei kajutėje ir yra komfortiškos sąlygos poilsiui, tai yra ir autonominis šildytuvas, ir kondicionierius, ir oro drėkintuvas, plati miegama lova bei vienui vienas vairuotojas, – pasirodo, kad tokioje kabinoje vairuotojas miegoti negali.
UAB “Girteka Logistics” vairuotojas
Manau, kad tai gali mums pakenkti. Matosi kitų vairuotojų nerimas, jie pasakoja, ko bijo jų šefai. O tai vežėjai iš visų Rytų Europos šalių, ne tik Lietuvos. Labiausiai bijo baltarusiai, rusai, ukrainiečiai. Juos išstumti iš ES rinkos galima lengviau, nei lietuvius, kurie visgi yra Europos Sąjungos nariais.
Nors manau, kad netgi ir pasitrauksime iš Vakarų rinkų, tai trumpam. Kas iš Vokiečių ar Belgų nori važinėti per pusę Europos? Jie mėgsta trumpas trasas, geriau šalies viduje. Į ilgus maršrutus niekas nenori važiuoti. Tada ir vėl prireiks Lietuvos ar Lenkijos vilkikų.
Kaip Lietuva gali išvengti neigiamos draudimo įtakos?
Mečislovas Atroškevičius, Lietuvos vežėjų sąjungos prezidentas
Daug priklauso nuo to, ką darys valdžia, parlamentarai, organizacijos. Pavyzdžiui, Lenkijos asociacija turi dabar savo atstovybę Briuselyje ir ten aktyviai dirba. Lenkijos europarlamentarai irgi aktyviai stengiasi padėti savo verslininkams.
Lietuvoje, deja, yra tik keletas politikų, kurie yra šiek tiek aktyvus ir kažką stengiasi padaryti. Bet bendrai tai jokių politikų mes niekur nematome – renginiuose, susitikimuose, konferencijose, kur buvo nagrinėjami transporto klausimai. Europoje tokiuose susitikimuose dalyvauja daug atstovų, pavyzdžiui, iš Lenkijos dalyvauja ir profesoriai, ir mokslininkai, tačiau mūsų, lietuvių, ten nėra.
Kol mes patys nekovosime už savo teises ir apie tai nekalbėsim, tai niekas nepasikeis.
UAB “Girteka Logistics” vairuotojas
Ką gali padaryti Lietuvos vyriausybė? Nieko. Politikai domisi tik savo piniginėmis, o ne šalies reikalais. Be to, ką mes galime prieš Vokietiją? Vakarų Europos veiksmai, pavyzdžiui tie draudimai, tai ir yra atsakymas į klausimą, ką Rytų Europos šalys reiškia ES rinkoje. Telieka tik palaukti, kol vokiečiams vėl neprireiks mūsų paslaugų.
Redakcijos komentaras
Sunku nepastebėti, kad Lietuvos parlamentarų susidomėjimas šalies vežėjų reikšmės ES rinkoje pakelimu yra gana menkas. Pakanka tik palyginti juos su Lenkijos, Čekijos, Vengrijos atstovų veiksmais. Lietuva turi milžinišką tranzito potencialą, tačiau negali jo tinkamai išnaudoti. Tai turėtų būti pagrindinė mūsų vyriausybės kryptis.
Plačiau, ką apie tai mano Lietuvos ekspertai, galima perskaityti šiose straipsnyse:
Kaip atrodys praktika – ar įmonės taikysis prie reikalavimų? (II)
