Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog bendrovė „Galaka” yra nemoki. Bankroto procesą inicijavo pati įmonės direktorė, pareiškime nurodžiusi, kad bendrovė šiuo metu turi 90,3 tūkst. eurų skolų, kurių negali grąžinti dėl apyvartinių lėšų trūkumo.
Teismo nutartyje pateiktas aiškus nemokumo priežasties paaiškinimas: „Įmonė teikė ekspedijavimo paslaugas transporto srityje, tačiau dėl karo Ukrainoje, taikomų sankcijų tranzitiniams kroviniams įmonė nebegali tęsti veiklos” – rašo lrytas.lt.
Šis atvejis iliustruoja platesnį iššūkį Lietuvos transporto sektoriui – Europos Sąjungos sankcijos Rusijai ir tranzitinių krovinių srautų apribojimai iš esmės pakeitė logistikos įmonių veiklos sąlygas, ypač tų, kurios orientavosi į rytų kryptį ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) rinkas.
Finansinių sunkumų augimas
Registrų centro duomenys atskleidžia įmonės finansinių rezultatų blogėjimo istoriją. 2020–2024 metais „Galaka” generavo 324–999 tūkst. eurų metinę apyvartą, tačiau tik dvejus metus per šį laikotarpį bendrovei pavyko uždirbti minimalų pelną.
Ypač ryškiai finansinė situacija pablogėjo 2024 metais. Teismui pateikti dokumentai patvirtino, kad per pirmuosius 10 šių metų mėnesių įmonės nuostolis tik didėjo ir iki lapkričio jau pasiekė 33 tūkst. eurų. Šie duomenys rodo spartų verslo modelio žlugimą po sankcijų įvedimo.
Veiklos apimtys ir geografija
„Galaka” buvo įtraukta į Klaipėdos uosto teritorijoje veikiančių įmonių oficialųjį sąrašą. Įmonė pozicionavo save kaip tarptautinių ir vietos krovinių pervežimo bei ekspedijavimo paslaugų teikėją.
Bendrovės interneto svetainėje nurodyta, kad ji teikė krovinių pervežimo paslaugas Lietuvoje, Vakarų Europoje, Skandinavijos šalyse ir Nepriklausomų valstybių sandraugos teritorijoje – būtent pastaroji kryptis tapo kritine, kai įsigaliojo sankcijos.
„Sodros” duomenimis, „Galaka” įdarbino tik du darbuotojus. Verslą kontroliavo viena akcininkė.
