Labiausiai tokie sprendimai paveikia transporto ir statybų sektorius, kuriuose nemenką dalį darbuotojų sudaro užsieniečiai. Todėl verslui tampa itin svarbu tiksliai suprasti reikalavimus ir įvertinti galimas rizikas.
Šešių mėnesių draudimas įsigalioja iš karto. Nors įmonė turi teisę sprendimą skųsti teismui, apskundimas jo vykdymo nestabdo.
„Vienintelė galimybė sustabdyti tokio pranešimo galiojimą – kreiptis į teismą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės. Tačiau praktikoje tai taikoma itin retai, tik įrodžius neatitaisomą žalą“, – aiškina advokatų kontoros „Widen“ advokatė Svetlanos Naumčik.
Praktinė pasekmė paprasta: pusę metų įmonė negali nei įdarbinti naujų užsieniečių, nei pratęsti leidimų jau dirbantiems darbuotojams. Pastarieji tokiu atveju priversti ieškoti kitos darbo vietos arba išvykti iš Lietuvos.
Pakanka ir 70 eurų baudos
Draudimą Migracijos departamentas gali taikyti nustačius bent vieną iš įstatyme numatytų sąlygų. Tarp jų – ne tik nelegalus darbas ar fiktyvi veikla, bet ir gerokai mažesnio masto pažeidimai. Pavyzdžiui:
- įmonė netenka licencijos ar leidimo veiklai vykdyti;
- skiriama nedidelė, dažniausiai 70 eurų, bauda už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingą informaciją;
- skirta bauda už nelegalų ar nedeklaruotą darbą;
- Migracijos departamentui pateikta netiksli informacija;
- įmonė bent 6 mėnesius nevykdo veiklos, kuriai kviečia užsienietį;
- nustatoma fiktyvios veiklos ar nelegalios migracijos grėsmė.
Pasak advokatės, esminė problema – pažeidimų nediferencijavimas.
„Draudimas gali būti taikomas tiek piktybiškai nelegaliai įdarbinančioms įmonėms, tiek toms, kurios padarė žmogišką, techninę klaidą, pavyzdžiui, vietoj „suvirintojas elektra“ nurodė „suvirintojas dujomis“. Pasekmės abiems įmonėms vienodos“, – pabrėžia ji.
Darbuotojų kaita – kaip migracijos grėsmė
Daug diskusijų kelia ir nelegalios migracijos grėsmės kriterijus. Pagal galiojančią tvarką, tokia grėsmė nustatoma, jei per 6 mėnesius 10 įmonės kviestų užsieniečių neįsidarbina, neatvyksta arba išeina iš darbo dirbę ne ilgiau kaip 2 mėnesius.
„Didelėse įmonėse tokia darbuotojų kaita yra natūrali, todėl šis reikalavimas tampa praktiškai neįgyvendinamas. Darbdavys negali priversti darbuotojo likti dirbti, negali kontroliuoti jo sprendimų ar asmeninių aplinkybių. Vis dėlto atsakomybė už tai tenka įmonei ir ji maksimali – draudimas įdarbinti užsieniečius šešis mėnesius. Mano nuomone, ši nuostata yra absurdiška“, – teigia S. Naumčik.
Griežtumas turi būti proporcingas
Advokatė pabrėžia, kad tiek užsieniečiai, tiek darbdaviai privalo laikytis įstatymų. Tačiau teisinis reguliavimas turėtų būti ne tik griežtas, bet ir proporcingas.
„Įmonė, kuri ilgą laiką sąžiningai vykdo veiklą Lietuvoje, moka mokesčius valstybei, neturėtų vieną gražią dieną už menką ar mažareikšmį pažeidimą, kartais net techninio pobūdžio, netekti teisės vykdyti veiklos net 6 mėnesius arba bankrutuoti“, – sako S. Naumčik.
Diskusija dėl migracijos reguliavimo griežtumo ir proporcingumo, panašu, tik įsibėgėja. Verslui tai reiškia vieną – migracijos reikalavimų laikymasis tampa ne tik administracine pareiga, bet ir esminiu veiklos tęstinumo klausimu.
