2025-ieji tapo momentu, kai informavimo etapas baigėsi, o kontrolė įgavo realų svorį. Draudimų palyginimo portalo „Overstappen.nl“ parengta miestų ataskaitų analizė rodo, kad per metus iš viso pritaikytos 29 536 baudos tiekimo automobiliams ir sunkvežimiams. Didžioji jų dalis skirta po to, kai liepos mėnesį savivaldybės oficialiai atsisakė įspėjimų režimo ir perėjo prie pilno taisyklių taikymo.
Beveik 9 tūkst. baudų per vieną mėnesį
Didžiausia baudų banga fiksuota rugsėjį – vien per šį mėnesį išrašytos 8 895 baudos, tai didžiausias mėnesinis rodiklis nuo žemos emisijos zonų įvedimo.
Iki liepos galiojusiu pereinamuoju laikotarpiu miestai išsiuntė net 85 297 įspėjamuosius laiškus, skatindami verslą pritaikyti transporto parkus ir maršrutus. Nuo antrosios metų pusės „bandomasis laikotarpis“ baigėsi – už kiekvieną pažeidimą pradėtos taikyti realios finansinės sankcijos:
- 120 eurų – tiekimo automobiliams,
- 310 eurų – sunkvežimiams.
Roterdamas – griežčiausios politikos pavyzdys
Ryškiu lyderiu tapo Roterdamas – čia išrašyta 14 021 bauda. Tokį skaičių lėmė nuo rugsėjo įvesta griežtesnė praktika: pažeidimai fiksuojami kas 48 valandas, todėl tas pats automobilis gali gauti naują baudą jau po dviejų dienų.
Hagoje išduota 4 646 baudos, o nuo spalio 1 d. miestas perėjo prie dar griežtesnės tvarkos – bauda skiriama už kiekvieną dieną, kai fiksuojamas pažeidimas.
Dideli pažeidimų skaičiai taip pat užfiksuoti:
- Tilburge – 3 638,
- Mastrichte – 2 390.
Kitame spektro gale – Amsterdamas, kuriame skirta tik 663 baudos. Tai siejama su vietine taisykle: jei transporto priemonė vienu metu pažeidžia ir aplinkos, ir žemos emisijos zonos reikalavimus, taikoma tik viena nuobauda.
Verslas prisitaikė
Nepaisant įspūdingų skaičių, savivaldybės fiksuoja aiškią tendenciją: daugiau nei 95 proc. transporto priemonių atitinka žemos emisijos zonų reikalavimus, o kai kuriuose miestuose – pavyzdžiui, Tilburge ir Mastrichte – šis rodiklis siekia net 98–99 proc.
Verslas aktyviai reagavo dar įspėjimų laikotarpiu. Įmonės masiškai:
- koregavo maršrutus,
- kreipėsi dėl leidimų,
- atnaujino transporto parkus, rinkdamosi ekologiškesnius sprendimus.
Tai rodo spartų miesto logistikos transformacijos tempą, kurį dabar lemia ne tik aplinkosaugos politika, bet ir labai konkrečios finansinės pasekmės.
Dar daugiau zonų, dar didesnis spaudimas
Savivaldybės jau skelbia apie planus palaipsniui plėsti žemos emisijos zonas ir didinti kontroliuojamų transporto priemonių apimtis. Praktikoje tai reiškia, kad tiek miesto tiekimo, tiek sunkusis transportas artimiausiais metais patirs dar stipresnį modernizacijos spaudimą.
Viskas rodo, kad 2025-ieji buvo tik pereinamasis etapas. Verslui prasideda intensyvi prisitaikymo fazė, o dabartinė statistika – nors ir įspūdinga – gali būti tik įžanga į tai, kaip atrodys Europos miestų logistika artimiausiais metais.
