Pirmą ketvirtį sutartinių tarifų indeksas Europoje pakilo iki 140,1 punkto. Tai buvo 3,2 punkto augimas per ketvirtį ir 8,9 punkto augimas per metus. Tuo metu „spot“ tarifų indeksas smuko iki 132,3 punkto – 2,8 punkto mažiau nei ankstesnį ketvirtį ir 2 punktais mažiau nei prieš metus.
Ataskaitos autoriai pažymi, kad toks skirtumas rodo aiškų rinkos išsiskyrimą: ilgalaikės sutartys perskaičiuojamos didesnėmis kainomis dėl augančių sąnaudų, o trumpalaikė paklausa po šventinio sezono išlieka vangi.
Tarifų kryptį keičia dyzelino kainos
Didžiausią spaudimą rinkai šiuo metu daro degalai. Ataskaitoje nurodoma, kad vidutinė dyzelino kaina Europos Sąjungoje per ketvirtį pakilo nuo 1,56 euro iki 1,96 euro už litrą. Tai reiškia 26 proc. augimą vos per tris mėnesius.
Ryškiausi šuoliai fiksuoti Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur dyzelinas nuo gruodžio iki kovo brango atitinkamai 27 proc. ir 35 proc.
Brangimą paskatino įtampa Artimuosiuose Rytuose ir trikdžiai Hormūzo sąsiauryje. JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenimis, „Brent“ naftos kaina nuo 61 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio už barelį metų pradžioje pakilo iki 118 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių pirmo ketvirčio pabaigoje. Ataskaitoje tai įvardijama kaip didžiausias infliacijai pritaikytas ketvirčio kainos šuolis nuo 1988 metų.
IRU perspėja, kad vežėjai tokio masto kuro brangimo nebegali absorbuoti savo maržose, todėl sąnaudos neišvengiamai perkeliamos klientams.
Vežėjams trūksta apyvartinių lėšų
Ataskaitoje pažymima, kad staigus degalų brangimas daugeliui transporto bendrovių smarkiai sumažino apyvartines lėšas. Didžiausią spaudimą patiria įmonės, kurios neturi kuro indeksavimo mechanizmų arba taiko per lėtai veikiančias korekcijas.
Ispanijoje, Prancūzijoje ir dalyje Italijos jau veikia nacionalinės sistemos, leidžiančios automatiškai perskaičiuoti tarifus pagal kuro kainų pokyčius, tačiau net ir jos nebespėjo paskui rinkos tempą.
Papildomą finansinį spaudimą vežėjams didina ir tuščioji eiga, kai sunkvežimiai važiuoja be krovinio, tačiau vis tiek degina brangų kurą.
Ispanija įveda griežtesnes taisykles
Į sparčiai augančias sąnaudas ypač greitai sureagavo Ispanija. Šalies vyriausybė priėmė Karališkąjį dekretą-įstatymą 9/2026, kuris sustiprina privalomą transporto kainų koregavimą pasikeitus degalų kainoms.
Pagal naują tvarką tarifai turi būti automatiškai perskaičiuojami, kai kuro kainų pokytis pasiekia 5 proc.
Vežėjų asociacija CETM nurodo, kad už šių taisyklių nesilaikymą gali būti skiriamos daugiau kaip 6 tūkst. eurų siekiančios baudos, o už pakartotinius pažeidimus numatytos dar griežtesnės sankcijos.
Kelių Europos Sąjungos valstybių vyriausybės taip pat ėmėsi laikinų degalų mokesčių mažinimo priemonių. Tokie sprendimai taikyti Ispanijoje, Airijoje, Kroatijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje.
Paklausa atsigauna netolygiai
Nors sąnaudų spaudimas auga, krovinių paklausos vaizdas išlieka nevienodas.
Euro zonos gamybos PMI indeksas pirmą ketvirtį kilo ir kovą pasiekė 51,6 punkto – aukščiausią lygį nuo 2022 metų birželio. Nauji užsakymai augo sparčiausiai per 46 mėnesius.
Vis dėlto verslo nuotaikos išlieka trapios. Įeinančių sąnaudų infliacija pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2022 metų spalio, o gamintojų pardavimo kainos augo sparčiausiai per daugiau nei trejus metus.
Ataskaitoje primenama, kad istorijoje panašūs sąnaudų šuoliai dažnai po kelių ketvirčių slopindavo užsakymų srautus.
Krovinių apimtys Europoje vis dar išlieka silpnos. Pirmą ketvirtį kelių prekybos apimtys tarp didžiųjų Europos Sąjungos ekonomikų mažėjo, o keliais pervežtų prekių kiekis per metus sumažėjo 8 proc.
IRU prognozuoja, kad bendras Europos kelių transporto mastas 2026 metais augs 1,3 proc., tačiau perspėja, kad daug kas priklausys nuo situacijos Artimuosiuose Rytuose, degalų tiekimo ir vartotojų elgsenos.
Ryškiausias kainų šuolis – maršrute tarp Paryžiaus ir Birmingamo
Tarp stebimų tarptautinių krypčių labiausiai išsiskyrė maršrutas Paryžius–Birmingamas.
Šioje kryptyje sutartinių tarifų indeksas pakilo iki 151,7 punkto, arba 3 eurų už kilometrą. Per metus tai reiškė net 17 punktų augimą.
Dar sparčiau kilo „spot“ tarifai – iki 165,4 punkto, arba 3,18 euro už kilometrą.
Ataskaitoje pažymima, kad tarifus augino stipri importo paklausa į Jungtinę Karalystę, ypač chemijos, farmacijos ir įrangos sektoriuose.
Tuo metu maršrute Varšuva–Duisburgas sutartiniai tarifai kilo dėl atsigaunančios Vokietijos pramonės ir didesnės tarpinių prekių paklausos, tačiau „spot“ rinka šioje kryptyje silpnėjo.
Vidaus rinkose išsiskyrė Ispanija
Vidaus rinkose stipriausiai augo Ispanijos „spot“ segmentas.
Kovo mėnesį šalies vidaus „spot“ tarifų indeksas pasiekė 155,6 punkto – 14,4 punkto daugiau nei prieš metus.
Ataskaitoje tai siejama su stipresniu vidaus vartojimu, investicijomis ir geresniu energijos efektyvumu.
Tuo metu Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vidaus rinkose situacija išliko silpnesnė. Prancūzijoje ir Italijoje „spot“ tarifai toliau mažėjo nepaisant ženklų, kad pramonės aktyvumas po truputį atsigauna.
Spaudimą didina vairuotojų trūkumas ir kelių mokesčiai
Transporto sektorius susiduria ne tik su degalų problema.
Pirminiai IRU apklausos duomenys rodo, kad 2025 metais Europos Sąjungoje neužpildyta liko 12,1 proc. vairuotojų darbo vietų. Didžiausias trūkumas fiksuojamas rytinėse Europos Sąjungos šalyse, ypač Lenkijoje.
Papildomą spaudimą didina ir kelių mokesčių augimas. Lenkijoje standartinio „Euro VI“ vilkiko su puspriekabe mokesčiai vasarį padidėjo 33 proc., o per metus – 40 proc. Šalis taip pat išplėtė mokamų kelių tinklą dar 645 kilometrais.
Nyderlandai ruošiasi pereiti prie atstumu pagrįsto sunkvežimių apmokestinimo modelio, o Prancūzija jau padidino kelių mokesčius vidutiniškai 0,86 proc.
IRU taip pat perspėja dėl galimų „AdBlue“ tiekimo problemų, jei Artimųjų Rytų krizė užsitęs. Organizacijos teigimu, pasaulinės karbamido kainos jau smarkiai pakilo, o galimi trūkumai būtų ypač skausmingi „Euro 6“ standartą atitinkančiam transporto parkui, nes be „AdBlue“ tokių vilkikų eksploatavimas neįmanomas.
