DSV užbaigė „Schenker“ perėmimą: logistikos rinkoje – naujas milžinas

Kelių transporte – beveik dvigubai didesni pardavimai

Rugsėjo 2 d., praėjus dienai po teisinio susijungimo Lenkijoje, „DSV“ vadovai pristatė pirmuosius integracijos rezultatus ir tolesnius planus. Apie pokyčius kalbėjo trijų pagrindinių veiklos sričių atstovai – „DSV Road Polska“ valdybos narys Filipas Czerwińskis, „DSV Air & Sea Polska“ vadovas Arkadiuszas Mirekas ir „DSV Contract Logistics Polska“ vadovas Wojciechas Cipiuras.

Bendrovės teigimu, didžiausias veiklos masto pokytis matomas kelių transporte. Susijungus su „Schenker“, „DSV Road“ pardavimai Lenkijoje turėtų beveik padvigubėti, tačiau dar reikšmingesni pokyčiai vyksta dalinių ir smulkiųjų krovinių gabenimo segmente.

Po integracijos bendrą paskirstymo tinklą sudarys 18 terminalų. Vidaus maršrutų skaičius, palyginti su ankstesniu DSV tinklu, padidėjo 4,5 karto, o kasdien aptarnaujamų eksporto siuntų – net 10,5 karto.

Tiesioginių vežimų, vykdomų nesinaudojant smulkiųjų krovinių terminalų tinklu, užsakymų skaičius išaugo 50 proc. Šiam segmentui prieinamų krovininių transporto priemonių skaičius padidėjo 20 proc. ir pasiekė maždaug 1 tūkst.

„DSV Road Polska“ valdybos nario F. Czerwińskio teigimu, sujungtas vidaus smulkiųjų krovinių paskirstymo tinklas kasdien aptarnaus daugiau kaip 20 tūkst. siuntų.

Iki susijungimo DSV Lenkijoje turėjo 10 nuosavų ir 8 partnerių valdomus terminalus. Tačiau naujasis tinklas nebus paprasta dviejų bendrovių infrastruktūros suma.

Ši integracija mums reiškia galimybę iš abiejų pasaulių pasirinkti tai, kas geriausia, sujungti organizacijas, krovinių srautus ir bendras kompetencijas, paremtas sukaupta patirtimi“, – aiškino F. Czerwińskis.

Dviejų bendrovių veiklos modeliai iki susijungimo iš dalies papildė vienas kitą. DSV turėjo stiprias pozicijas tiesioginių ir pilnų krovinių vežimo rinkoje, o „Schenker“ išsiskyrė platesniu smulkiųjų krovinių paskirstymo tinklu ir didesne šio segmento veiklos apimtimi.

Būtent šių pajėgumų sujungimas turėtų tapti vienu pagrindinių naujosios organizacijos konkurencinių pranašumų.

Ne visi terminalai išliks

Susijungimas reiškia ne tik didesnius krovinių srautus, bet ir infrastruktūros pertvarką. DSV neslepia, kad dalies dubliuojamų terminalų nebeliks, o veikla bus perkeliama į didesnius objektus.

F. Czerwińskis kaip pavyzdį pateikė Poznanės regioną, kuriame iki susijungimo veikė atskiri DSV ir „Schenker“ terminalai. Ateityje abiejų bendrovių komandos turėtų dirbti vienoje vietoje.

Dalis terminalų jau visiškai integruoti, kitus planuojama sujungti per artimiausius mėnesius.

Daugeliu atvejų naujojo tinklo pagrindu taps „Schenker“ infrastruktūra. Pasak F. Czerwińskio, šios bendrovės terminalų tinklas yra gerokai didesnis ir tankesnis, o modernūs krovinių perkrovimo centrai leidžia aptarnauti daugiau siuntų.

Svarbus ir nekilnojamojo turto nuosavybės klausimas. Dalis DSV objektų buvo nuomojami, o „Schenker“ turėjo daugiau nuosavų terminalų. Perkėlus darbuotojus ir krovinių srautus į didesnius objektus, kai kurių nuomos sutarčių numatoma nebepratęsti.

Terminalų konsolidacija turėtų tapti vienu svarbiausių veiklos sąnaudų mažinimo šaltinių. Atsisakius lygiagrečiai veikiančių objektų tame pačiame regione, galima geriau išnaudoti turimus pajėgumus, didinti transporto priemonių užpildymą ir mažinti vienos siuntos aptarnavimo savikainą.

Bendrovė jau yra atlikusi vidinius skaičiavimus, kiek būtų galima sutaupyti pertvarkius infrastruktūrą, tačiau konkrečių sumų neatskleidžia.

Kodėl DSV vis daugiau dėmesio skiria smulkiesiems kroviniams?

„Schenker“ perėmimas sutapo su ilgalaikiais Europos transporto rinkos pokyčiais – mažėja vidutinis vienos siuntos dydis, o klientai vis dažniau renkasi mažesnes, bet dažnesnes prekių siuntas.

F. Czerwińskio teigimu, smulkiųjų krovinių transporto tinklų reikšmė nuosekliai didėja.

Ši tendencija neapsiriboja elektronine prekyba. Pokyčiai pastebimi ir pramonėje, kur įmonės, anksčiau užsakydavusios pilną vilkiką, vis dažniau renkasi dalinius krovinius arba prekes gabena mažesnėmis partijomis.

Tokį pasirinkimą lemia poreikis lanksčiau valdyti atsargas, greičiau reaguoti į paklausos pokyčius ir mažinti sandėliuojamų prekių kiekį.

Transporto operatoriams tai keičia veiklos ekonomiką. Mažėjant atskirų siuntų dydžiui, didėja tankaus terminalų tinklo ir krovinių konsolidavimo galimybių reikšmė.

Kuo daugiau siuntų operatorius gali sujungti viename maršrute, tuo efektyviau išnaudojami vilkikai ir terminalai.

Šiame kontekste „Schenker“ perėmimas suteikia DSV galimybę sustiprinti būtent tą transporto rinkos segmentą, kurio reikšmė, bendrovės vertinimu, ateityje didės.

Vežėjams – vienodos bendradarbiavimo ir atsiskaitymo sąlygos

Susijungimas turės tiesioginės įtakos ir transporto įmonėms, iki šiol bendradarbiavusioms su DSV arba „Schenker“.

Bendrovė jau pradėjo vienodinti bendradarbiavimo su vežėjais sąlygas. Šis procesas apima ne tik administracines procedūras, bet ir atsiskaitymo modelius bei vežimo tarifus.

Nekomentuojame kainodaros politikos ir tarifų, nes tai yra komercinė paslaptis. Šiuo metu vienodiname bendradarbiavimo su vežėjais sąlygas. Diegiame vieną modelį, apimantį tiek atsiskaitymo principus, tiek kainodaros sąlygas“, – sakė F. Czerwińskis.

Jo teigimu, didžioji dalis naujųjų bendradarbiavimo principų jau suderinta, o visas procesas artėja prie pabaigos. Lenkijos vežėjams tai reiškia, kad anksčiau su skirtingomis bendrovėmis sudarytos bendradarbiavimo sąlygos palaipsniui bus keičiamos bendru modeliu.

Kartu DSV įgis didesnę transporto paslaugų pirkimo galią ir galės pasiūlyti platesnį užsakymų portfelį. Bendrovė pabrėžia, kad Lenkijoje pirmiausia remiasi bendradarbiavimu su vietos transporto įmonėmis. Didelę dalį pilnų krovinių vežimo operacijų taip pat vykdo Lenkijos vežėjai.

Vis dėlto DSV neatskleidžia, ar naujoji sistema lems didesnius, ar mažesnius tarifus transporto įmonėms. Šis klausimas svarbus visai rinkai, nes didėjanti logistikos operatorių koncentracija keičia santykį tarp užsakymus valdančių ekspeditorių ir juos vykdančių vežėjų.

Jūrų ir oro transporte – didesni krovinių srautai

Susijungimo poveikis neapsiriboja kelių transportu.

„DSV Air & Sea Polska“ taip pat gerokai padidina savo veiklos apimtis. Po integracijos LCL ir FCL jūrų krovinių segmentuose aptarnaujami srautai turėtų išaugti maždaug ketvirtadaliu, o oro transporte – daugiau kaip trečdaliu.

Bendrovės duomenimis, Lenkijoje sujungta organizacija per metus valdys apie 100 tūkst. TEU jūrinių krovinių srautą. TEU yra standartinis jūrinių konteinerių apskaitos vienetas, atitinkantis 20 pėdų ilgio konteinerį.

„DSV Air & Sea Polska“ vadovas A. Mirekas pabrėžė, kad didesni krovinių srautai nėra vienintelis susijungimo pranašumas.

Pasak jo, auganti pasaulinė organizacija stiprina ir vietos padalinių galimybes, nes nauji klientai bei krovinių srautai vienose rinkose generuoja papildomą veiklą kitose šalyse.

Lenkijoje DSV taip pat turi nuosavą jūrinių dalinių krovinių konsolidavimo tinklą, apimantį apie 20 reguliarių linijų.

Tai leidžia bendrovei nepasikliauti vien užsienyje veikiančiais krovinių konsolidavimo centrais, geriau kontroliuoti tranzito laiką ir kai kuriais maršrutais sumažinti papildomų perkrovimų skaičių.

Muitinės paslaugos – viena vertingiausių susijungimo dalių

Dar viena sritis, kurioje DSV tikisi reikšmingos naudos, yra muitinės procedūrų ir su jomis susijusių paslaugų organizavimas. Po integracijos bendrovė centralizuoja šią veiklą viename padalinyje, kuris aptarnaus visų pagrindinių verslo sričių klientus.

Perėmus „Schenker“, padalinių, kuriuose Lenkijoje teikiamos muitinės paslaugos, skaičius padidėja nuo keturių iki septynių. A. Mireko vertinimu, didžiausia šio susijungimo vertė – ne vien geografinė plėtra, bet ir galimybė sujungti abiejų bendrovių patirtį.

Ypač svarbios „Schenker“ sukauptos kompetencijos automatizuojant muitinės formalumus.

DSV taip pat stiprina muitinės paslaugas aukštųjų technologijų ir tiksliųjų įrenginių sektoriams, kurių įmonių daug veikia Žešuvo regione.

Bendrovės teigimu, klientai, anksčiau rinkęsi DSV dėl transporto organizavimo, o „Schenker“ – dėl muitinės paslaugų, dabar galės naudotis abiejų bendrovių kompetencijomis vienoje organizacijoje.

Tai gali būti svarbu ir dėl griežtėjančių tarptautinės prekybos reikalavimų. Sankcijos, prekių kilmės taisyklės ir eksporto kontrolė lemia, kad muitinės procedūros tampa vis svarbesne tiekimo grandinių rizikos valdymo dalimi.

Sandėliavimo plotai Lenkijoje artėja prie 600 tūkst. kv. metrų

Didelis veiklos masto pokytis vyksta ir logistikos paslaugų bei sandėliavimo segmente.

„DSV Contract Logistics Polska“ po integracijos valdo 36 objektus Lenkijoje. Bendras sandėliavimo plotas siekia beveik 600 tūkst. kv. metrų, iš kurių apie 180 tūkst. kv. metrų sudaro „Schenker“ perėmimo metu įgyta infrastruktūra. Šiuos duomenis bendrovė pateikė ir oficialiai skelbdama apie teisinės integracijos užbaigimą.

„DSV Contract Logistics Polska“ vadovas W. Cipiuras pažymėjo, kad iki susijungimo abi bendrovės turėjo skirtingų sektorių klientų portfelius.

„Schenker“ buvo stipri greito vartojimo prekių, automobilių pramonės ir kitų gamybos sektorių logistikoje, o DSV aktyviai plėtojo elektroninės prekybos ir farmacijos logistikos paslaugas. Po susijungimo organizacija taip pat aptarnauja mados, kosmetikos, aukštųjų technologijų ir buitinės technikos sektorių įmones.

Svarbiausia užduotis dabar – ne tik sujungti sandėlius, bet ir užtikrinti, kad didesnis tinklas suteiktų klientams daugiau galimybių greitai keisti veiklos apimtis.

Pasak W. Cipiuro, vienas sudėtingiausių klientų klausimų šiandien yra tai, kaip greitai logistikos operatorius galėtų reaguoti, jeigu užsakymų apimtis staiga padvigubėtų. 

Mažame sandėlyje galimybės priimti papildomus prekių srautus dažnai būna ribotos. Didesniame centre lengviau perskirstyti darbuotojus, įrangą ir patalpas tarp skirtingų klientų. Todėl DSV numato dalį mažesnių sandėlių sujungti į didesnius objektus.

Vis dėlto tai nereiškia, kad visi mažesni centrai bus uždaryti. Kai kuriems klientams, ypač farmacijos sektoriuje, reikalinga specializuota infrastruktūra, kurios perkėlimas gali būti sudėtingas.

Kitais atvejais mažesnis sandėlis gali būti naudingesnis dėl geografinės padėties arba galimybės greitai pradėti veiklą.

Lenkija stiprina Europos paskirstymo centro vaidmenį

DSV tolesnį logistikos paslaugų augimą sieja ir su didėjančia Lenkijos reikšme Europos tiekimo grandinėse.

Lenkija toliau stiprėja kaip paskirstymo centras“, – teigė W. Cipiuras.

Kaip pavyzdį jis pateikė vieną didelį sujungtos organizacijos klientą, kuris šiemet Vroclave atidarė paskirstymo centrą, skirtą ne tik Lenkijos ar Vidurio Europos, bet ir viso žemyno rinkoms aptarnauti.

Lenkijos patrauklumą tarptautinei logistikai didina geografinė padėtis, transporto infrastruktūros plėtra, didelė vidaus rinka ir galimybės organizuoti prekių paskirstymą Vakarų bei Pietų Europoje.

Šiaurinėje šalies dalyje svarbus tampa ir Skandinavijos rinkų aptarnavimas.

Ščecino regione DSV turi apie 40 tūkst. kv. metrų sandėliavimo ploto, kuris naudojamas, be kita ko, elektroninės prekybos užsakymams vykdyti ir prekėms paskirstyti Šiaurės Europos rinkose.

Susijungus su „Schenker“, bendrovė tikisi toliau plėtoti šį modelį, pasinaudodama platesniu Europos dalinių krovinių tinklu.

Pasak W. Cipiuro, tokia infrastruktūra leidžia siūlyti paslaugas klientams, kuriems reikalingas didelis krovinių pralaidumas ir galimybė vienam operatoriui patikėti didesnę tiekimo grandinės dalį.

Didesnė bendrovė dar nereiškia geresnių paslaugų

Nors DSV pristato įspūdingus veiklos masto rodiklius, tikrasis susijungimo rezultatas priklausys nuo to, kaip pavyks integruoti skirtingus terminalų tinklus, sistemas, darbuotojus ir bendradarbiavimo su partneriais modelius.

Bendrovės atstovai teigia kol kas nepastebintys neigiamos klientų reakcijos į susijungimą. A. Mireko teigimu, klientai palankiai vertina platesnį paslaugų pasirinkimą, ypač galimybę vienoje organizacijoje gauti transporto ir muitinės paslaugas.

Tačiau jis pripažįsta, kad vien didesnės veiklos apimties nepakanka.

Svarbiausias integracijos tikslas – suteikti klientams dar didesnę paslaugų vertę. Turime užtikrinti, kad kokybė būtų išlaikyta ir sustiprinta kiekviename tiekimo grandinės etape. Tai bus tikrasis integracijos sėkmės matas“, – sakė A. Mirekas.

Susijungusi organizacija įgyja didesnę derybinę galią, platesnį terminalų tinklą, daugiau transporto pajėgumų ir galimybių perskirstyti krovinių srautus, kai atskiruose regionuose kyla trikdžių.