IRU duomenimis, liepos 3 d. „Brent“ nafta kainavo 72,49 JAV dol. už barelį – tai 0,7 proc. mažiau nei vasario 27 d. bazinis lygis. Tačiau ES svertinis dyzelino vidurkis didėjo ir pasiekė 1,766 Eur už litrą, t. y. 8,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu.
Organizacijos vertinimu, šį skirtumą iš dalies lemia tai, kad svarbiose Europos šalyse baigėsi laikinos degalų mokesčių lengvatos. Vokietijoje birželio 30 d. nustojo galioti 0,14 Eur už litrą energijos mokesčio sumažinimas. Tą pačią dieną Ispanijoje pasibaigė dyzelinui taikyta PVM lengvata ir 0,20 Eur už litrą subsidija per profesionalias kuro korteles.
Dėl to vežėjai susiduria su paradoksalia situacija: žaliavinės naftos kainos mažėja, tačiau mokesčių lengvatos panaikinamos dar iki tol, kol tai atsispindi galutinėse degalų kainose.
ES dyzelinas brangsta, nors „Brent“ pinga
IRU duomenimis, per savaitę ES svertinis dyzelino vidurkis padidėjo 1,4 proc., nors „Brent“ tuo pačiu laikotarpiu atpigo 3,5 proc.
Tai rodo, kad planuojant sąnaudas vien naftos kainos nepakanka. Degalų kainų dinamiką lemia ne tik žaliava, bet ir perdirbimo maržos, atsargos, mokesčiai bei nacionalinės paramos schemos.
Skirtumas tarp pigiausių ir brangiausių dyzelino rinkų ES išlieka apie 0,90 Eur už litrą. Tarptautiniams vežėjams tai daro didelę įtaką sprendžiant, kur pildyti bakus.
Brangiausioje rinkoje – Nyderlanduose – dyzelinas siekė 2,114 Eur už litrą. Toliau rikiavosi Danija (2,038 Eur), Suomija (1,968 Eur), Belgija (1,894 Eur) ir Prancūzija (1,892 Eur).
Pigiausiose rinkose kainos buvo Maltoje (1,210 Eur), Čekijoje (1,461 Eur) ir Ispanijoje (1,532 Eur). Vis dėlto prognozuojama, kad Ispanijos pranašumas mažės, nes paramos pabaiga dar pilnai neatsispindėjo kainose.
Jungtinėje Karalystėje kainos tebėra aukštos
Spaudimas nemažėja ir Jungtinėje Karalystėje. Dyzelinas ten kainavo 1,65 svaro sterlingų už litrą – tai 17 proc. daugiau nei bazinis lygis.
Panaši situacija ir JAV, kur dyzelino kaina siekė 1,282 JAV dol. už litrą – 25,5 proc. virš bazės, nors WTI nafta yra arčiau iki karo buvusio lygio.
IRU vertinimu, tai rodo, kad dyzelino kainos mažėja lėčiau nei naftos, nes jas veikia perdirbimo maržos ir atsargų atkūrimas.
Didžiausia rizika – mokesčių politika
IRU pabrėžia, kad artimiausiu metu didžiausias neapibrėžtumas kyla ne dėl naftos, o dėl mokesčių politikos.
Ten, kur parama nutraukta, vežėjai gali iškart pajusti 0,14–0,20 Eur už litrą kainų šuolį. Tai ypač svarbu tarptautiniams vežėjams, kurie gali rinktis kuro pildymo vietą. Be to, tai apsunkina kuro priemokų taikymą sutartyse, ypač kai jos siejamos su naftos indeksais, o ne realiomis degalų kainomis.
Kai kurios šalys taiko priešingas priemones. Švedija įvedė 0,82 Švedijos kronos už litrą energijos mokesčio sumažinimą iki rugsėjo 30 d. ir sumažino CO2 mokestį iki lapkričio 30 d. Norvegija taip pat išlaikė lengvatas, o įprasti tarifai turėtų grįžti rugsėjo 1 d.
Nyderlandai pratęsė sumažintą akcizą iki 2027 m., tačiau jo nedidino.
Dujos ir „AdBlue“ išlieka brangūs
IRU taip pat pažymi, kad dujų kainos nebepaklūsta naftos tendencijoms. Liepos 3 d. Nyderlandų TTF dujų kaina siekė 44,22 Eur už megavatvalandę – per savaitę ji padidėjo 8,4 proc. ir buvo 38,4 proc. aukščiau nei bazinis lygis.
Tai daro įtaką ir „AdBlue“ kainoms, kurios išlieka apie 0,65–0,90 Eur už litrą perkant dideliais kiekiais ir 0,90–1,20 Eur degalinėse.
Todėl bendra situacija lieka nevienareikšmė: nafta pinga, tačiau bendros sąnaudos nemažėja, nes jas veikia mokesčiai ir su dujomis susiję veiksniai.
