Viešojo ir privataus sektoriaus atstovai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą dėl tarpvalstybinio krovinių vežimo automobilių keliais skaitmeninimo. Planuojama sukurti tarpvalstybinį elektroninį važtaraštį tarp Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių, kuriuo galės naudotis tiek verslas, tiek valstybės institucijos.
Memorandumą dėl tarpvalstybinio krovinių vežimo skaitmeninimo pasirašė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Muitinės departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija, Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – LTSA), nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija „Infobalt“ bei Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava”.
„Linavos” nuotr.
Kaip skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, šiuo projektu siekiama sudaryti sąlygas verslui optimizuoti procesus ir integruoti veiklas į bendrą informacinių sistemų tinklą. Ši iniciatyva kilo įgyvendinant projektą „Skaitmeninis inovacijų tinklas“ (Digital Innovation Network, DIGINNO), kurio tikslas – skatinti skaitmeninę ekonomiką ir Baltijos jūros regione spartinti bendros rinkos kūrimą.
„Visam susisiekimo sektoriui nepaprastai svarbus greitis, mobilumas ir lankstumas, tačiau šiuo metu net 99% tarpvalstybinių krovinių vežimo operacijų ES atliekama naudojant popierinius dokumentus. Todėl procesų automatizavimas ir skaitmeninimas itin svarbus plečiant aukštą pridėtinę vertę kuriančias logistikos paslaugas. Taip pat labai svarbu mažinti kliūtis tarptautinių elektroninių paslaugų plėtrai siekiant viešąsias ir administracines elektronines paslaugas pritaikyti verslo poreikiams“, – sako Elijus Čivilis, ekonomikos ir inovacijų viceministras.
2018 m. susisiekimo sektoriaus – transporto, sandėliavimo, logistikos ir ryšių – sukuriama bendroji pridėtinė vertė siekė 4,97 mlrd. Eur, o tai sudarė apie 14 proc. viso šalyje sukuriamo BVP. Lietuva kartu su kitomis Baltijos ir Šiaurės šalimis partnerėmis siekia tapti inovacijų lydere ES skaitmeninant logistikos sektorių.
Elektroninio kelių važtaraščio naudos
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija “Linava” savo pranešime pateikė visus e-CMR privalumus:
– administravimo kaštų taupymas ( greitas ir paprastas duomenų įvedimas, perdavimas, saugojimas);
– duomenų skaidrumas ir tikslumas, krovinio pristatymo kontrolė ir monitoringas galimybė pateikti ir apsikeisti duomenimis realiu laiku;
– galimybė skaidriai keistis tarpvalstybiniu mastu sąveikaujančių transporto dokumentų mainų procesu;
Ką verta žinoti apie e-CMR modelį?
Suformuluoti reikalavimai elektroninio kelių važtaraščio modeliui:
– Duomenys priklauso tik duomenų savininkams!
– Duomenų mainai turi vykti per gerai suplanuotas paslaugų teikėjo platformas.
– Duomenų savininkas turi būti atsakingas už duomenų prieinamumą ir nuoseklumą.
– Naudotojo teisės turi būti nustatytos pagal įstatymą.
– Paslaugos turi būti grindžiamos bendrais reikalavimais, įskaitant duomenų laukus, vartotojų teises, saugumą ir prieinamumo taisykles (24/7).
– Paslaugos privalo turėti prieigą prie viešųjų registrų (informacija ir ataskaitos).
– Duomenų mainai turi vykti per atvirus registrus „machine to machine“.
– Už duomenų apsaugą turi būti atsakingas paslaugų teikėjas.
– Bet kuri e-CMR platforma turi būti pritaikyta būsimoms technologijoms (elektroniniam sąskaitų faktūrų išrašymui ir kt.).
– Techninė infrastruktūra turi būti tvari ir pakartotinai naudojama.
Trans.INFO nuotr.