Elektriniams sunkvežimiams – svarbi data: keisis rinkliavų lengvatos

Europos Parlamentas spalio 7 d. pritarė Eurovinjetės direktyvos pakeitimams, dėl kurių liepos pradžioje buvo pasiektas ES institucijų kompromisas. Kaip skelbia „Verkehrsrundschau“, už pakeitimus balsavo 475 europarlamentarai, 96 nepritarė, o 70 susilaikė. Dėl šių pakeitimų dar turi būti užbaigtos numatytos ES teisėkūros procedūros.

Svarbu tai, kad ES taisyklės suteikia valstybėms narėms galimybę taikyti lengvatas, tačiau neįpareigoja jų visiškai atleisti elektrinių sunkvežimių nuo rinkliavų. Todėl faktinės vežėjų išlaidos ir toliau priklausys nuo konkrečios šalies pasirinktos apmokestinimo tvarkos.

Kokios kelių rinkliavų lengvatos numatytos?

Naujosios nuostatos numato skirtingas sąlygas nulinės taršos ir mažai CO2 išmetantiems sunkvežimiams.

• Nulinės taršos sunkvežimiai. Iki 2031 m. birželio 30 d. valstybės galės juos visiškai atleisti nuo atitinkamų kelių rinkliavų. Nuo 2031 m. liepos 1 d. didžiausia galima nuolaida, palyginti su standartiniu pirmosios CO2 emisijos klasės tarifu, sieks 75 proc.
• Mažai CO2 išmetantys sunkvežimiai. Iki 2031 m. birželio pabaigos jiems galės būti taikoma iki 75 proc. nuolaida. Vėliau didžiausia galima nuolaida sumažės iki 50 proc. Šiai kategorijai tam tikromis sąlygomis galėtų būti priskiriami ir sunkvežimiai su papildomomis nuvažiuojamą atstumą didinančiomis sistemomis, jeigu jos nenaudoja iškastinio kuro.
• Priekabos ir puspriekabės. Europos Komisija siūlė kelių rinkliavų apskaičiavimo sistemoje atsižvelgti ir į jų poveikį transporto priemonių junginių CO2 emisijoms. Tačiau valstybės narės šiam siūlymui nepritarė. Komisija turės iš naujo įvertinti šį klausimą.

Pagal ankstesnes nuostatas galimybė visiškai atleisti nulinės taršos sunkiasvores transporto priemones nuo rinkliavų turėjo baigtis 2025 m. gruodžio 31 d.

Europos Komisija 2025 m. birželį pasiūlė lengvatinį laikotarpį pratęsti iki 2031 m. vidurio, siekdama suteikti transporto įmonėms ir gamintojams daugiau laiko pereiti prie mažesnės taršos technologijų.

Kodėl kelių rinkliavos tokios svarbios elektrinių sunkvežimių ekonomikai?

Elektrinių sunkvežimių įsigijimo kaina vis dar gerokai viršija analogiškų dyzelinių transporto priemonių kainą. Dėl to vežėjams ypač svarbios eksploatavimo sąnaudos, kurios per visą transporto priemonės naudojimo laikotarpį gali kompensuoti dalį didesnės pradinės investicijos.

Mažesnės kelių rinkliavos yra vienas reikšmingiausių šio skirtumo mažinimo veiksnių. Kai kuriais eksploatavimo scenarijais elektriniai sunkvežimiai jau gali būti ekonomiškai konkurencingi dyzeliniams, ypač kai jiems taikomos didelės kelių rinkliavų lengvatos.

Vokietija, didžiausia ES sunkvežimių rinka, tokį atleidimą jau įtvirtino nacionaliniuose teisės aktuose. 2025 m. lapkritį Bundestagas nusprendė, kad akumuliatoriniai elektriniai sunkvežimiai nuo kelių rinkliavų bus atleisti iki 2031 m. birželio 30 d.

Vokietijoje sunkiasvorio dyzelinio sunkvežimio rinkliava, priklausomai nuo transporto priemonės charakteristikų, gali viršyti 30 centų už kilometrą.

Jeigu toks sunkvežimis per metus mokamais keliais nuvažiuoja 100 tūkst. kilometrų, jo kelių rinkliavų sąnaudos gali viršyti 30 tūkst. Eur. Elektrinio sunkvežimio operatorius, kuriam taikomas visiškas atleidimas, šių išlaidų išvengia.

Nuo 2031 m. liepos 1 d. net ir pritaikius didžiausią leidžiamą nuolaidą elektriniam sunkvežimiui teks mokėti bent 25 proc. atitinkamo standartinio tarifo.

Todėl investicijų atsiperkamumo skaičiavimuose svarbu atskirai įvertinti laikotarpį iki 2031 m. vidurio ir vėlesnius eksploatavimo metus. Tuo pat metu dyzelinių sunkvežimių kelių rinkliavos daugelyje Europos šalių didėja.

Tačiau ne visos valstybės taiko tokias palankias sąlygas kaip Vokietija. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, 2025 m. tik dvi ES šalys buvo visiškai atleidusios nulinės taršos sunkvežimius nuo atitinkamų rinkliavų, dešimt taikė sumažintus tarifus, o penkiolika šia galimybe nesinaudojo.

Elektrinių sunkvežimių daugėja, tačiau dyzeliniai vis dar dominuoja

Nors elektrinių sunkvežimių registracijų skaičius Europoje sparčiai auga, jų dalis bendroje rinkoje tebėra nedidelė.

ACEA duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį elektra įkraunami sunkvežimiai sudarė 4,8 proc. visų naujų ES sunkvežimių registracijų. Prieš metus jų dalis siekė 3,6 proc.

Per metus tokių transporto priemonių registracijų skaičius išaugo 47,7 proc. Vis dėlto dyzeliniai sunkvežimiai ir toliau sudarė 92,1 proc. naujų registracijų.

Didžiausios elektrinių sunkvežimių rinkos buvo Vokietija, Nyderlandai ir Prancūzija. Šiose trijose valstybėse kartu užregistruota 74 proc. visų naujų elektrinių sunkvežimių ES. Tačiau atskirų Europos šalių rezultatai gerokai skiriasi.

Austrijos judumo organizacijos VCÖ susistemintais ACEA duomenimis, 2026 m. pirmąjį pusmetį Islandijoje beveik kas trečias naujas sunkvežimis, kurio bendroji masė viršija 3,5 tonos, buvo elektrinis.

Šveicarijoje elektrinių sunkvežimių dalis siekė 26 proc., Norvegijoje – 23 proc., o Švedijoje – 19 proc.

Tarp ES valstybių pirmavo Nyderlandai, kuriuose elektriniai sunkvežimiai sudarė 16 proc. naujų registracijų. Toliau rikiavosi Danija (13 proc.), Vokietija (9 proc.) ir Austrija (8 proc.).

Jungtinėje Karalystėje ši dalis siekė 7 proc., Prancūzijoje – 5 proc., o bendras ES vidurkis buvo apie 5 proc. Svarbu pažymėti, kad Islandija, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinė Karalystė nėra ES narės, todėl jų rodikliai į ES 27 valstybių vidurkį neįtraukiami.

Kelių rinkliavų lengvatos gali padėti sutaupyti dešimtis tūkstančių Eur

Daugelyje šalių, kuriose elektrinių sunkvežimių rinkos dalis yra didesnė, vežėjams taikomos palankesnės kelių rinkliavų sąlygos.

Pavyzdžiui, Šveicarijoje elektriniai sunkvežimiai iki 2030 m. atleidžiami nuo sunkiasvorių transporto priemonių rinkliavos.

VCÖ skaičiavimais, dėl šios lengvatos elektrinio sunkvežimio operatorius Šveicarijoje, palyginti su analogišku dyzeliniu sunkvežimiu, per metus gali sutaupyti apie 40 tūkst. Eur. Austrijoje galimas sutaupymas siekia maždaug 10 tūkst. Eur.

Šie dydžiai priklauso nuo metinės ridos, transporto priemonės charakteristikų ir taikomų tarifų, todėl jų nereikėtų laikyti universaliu visiems vežėjams taikomu sutaupymo dydžiu.

Vis dėlto dešimtis tūkstančių Eur per metus siekiančios rinkliavų lengvatos gali turėti lemiamą įtaką elektrinio sunkvežimio atsiperkamumui.

Austrijos pavyzdys taip pat atskleidžia, kad net ir sparčiai augant registracijoms bendras transporto parkas keičiasi lėtai.

2026 m. birželį šalyje buvo užregistruotas tūkstantasis akumuliatorinis elektrinis sunkvežimis, kurio bendroji masė viršija 3,5 tonos. 2021 m. pradžioje tokių transporto priemonių tebuvo 47.

Tačiau, kaip skelbia „Oekonews“, elektriniai sunkvežimiai sudarė tik apie 1,4 proc. maždaug 75 tūkst. sunkiasvorių sunkvežimių ir vilkikų parko.

Visoje ES elektrinių sunkvežimių dalis dar mažesnė. Europos keliais važinėja apie 6,2 mln. sunkvežimių, kurių vidutinis amžius siekia maždaug 14 metų.

2024 m. akumuliatoriniai elektriniai sunkvežimiai sudarė tik apie 0,3 proc. viso ES sunkvežimių parko. Nors naujų elektrinių transporto priemonių registracijų daugėja, dyzeliniai modeliai dar ilgai sudarys didžiąją eksploatuojamo parko dalį.

ACEA vertinimu, siekiant įgyvendinti ES nustatytus CO2 emisijų mažinimo tikslus, iki 2030 m. nulinės taršos sunkvežimiai turėtų sudaryti bent 35 proc. visų naujų pardavimų.

Mažesnės rinkliavos – ir pereinamosioms technologijoms

Naujas nuostatas dėl mažai CO2 išmetančių sunkvežimių palankiai įvertino Vokietijos europarlamentaras Markus Ferberis (CSU).

Jo teigimu, pereinamosios technologijos gali padėti mažinti transporto sektoriaus CO2 emisijas jau dabar, kol sunkiasvorėms elektrinėms transporto priemonėms skirta įkrovimo infrastruktūra dar nėra pakankamai išplėtota.

Kartu politikas apgailestavo, kad į naują rinkliavų diferencijavimo sistemą nebuvo įtrauktas priekabų ir puspriekabių poveikis transporto priemonių junginių emisijoms.

Toks sprendimas reiškia, kad efektyvesnių priekabų naudojimas kol kas nebus papildomai skatinamas šiuo konkrečiu rinkliavų mechanizmu.

Ką vežėjams svarbu įvertinti prieš investuojant?

Elektrinių sunkvežimių įsigijimą planuojančioms transporto įmonėms svarbu vertinti ne tik dabartines lengvatas, bet ir būsimas eksploatavimo sąnaudas.

Pirmiausia reikėtų patikrinti, kokios kelių rinkliavų taisyklės galioja valstybėse, kuriose sunkvežimis bus naudojamas. ES teisės aktai numato galimybę taikyti lengvatas, tačiau konkrečios jų sąlygos gali skirtis.

Antra, investicijų atsiperkamumo skaičiavimuose būtina numatyti pokyčius nuo 2031 m. liepos 1 d. Pavyzdžiui, 2026 m. pabaigoje įsigytas elektrinis sunkvežimis visiško atleidimo nuo rinkliavų laikotarpiu galėtų naudotis maždaug ketverius su puse metų, jeigu tokia lengvata būtų taikoma šalyje, kurioje jis eksploatuojamas.

Trečia, verta įvertinti galimą poveikį likutinei transporto priemonės vertei. Jeigu naudoto elektrinio sunkvežimio pirkėjui ateityje teks mokėti didesnes kelių rinkliavas, tai gali turėti įtakos jo ekonominiam patrauklumui antrinėje rinkoje.

Galiausiai svarbu stebėti mažai CO2 išmetančių transporto priemonių kategorijos raidą. Naujos nuostatos gali suteikti papildomų ekonominių paskatų rinktis ir tam tikras pereinamąsias technologijas, jeigu transporto priemonės atitiks nustatytus reikalavimus.

Svarbiausia vežėjams – elektrinio sunkvežimio atsiperkamumą skaičiuoti ne pagal šiandien galiojančias lengvatas, o pagal visas numatomo naudojimo laikotarpio sąnaudas.

Iki 2031 m. vidurio kelių rinkliavų lengvatos gali išlikti svarbiu elektrinio transporto konkurenciniu pranašumu. Tačiau pasibaigus šiam laikotarpiui vežėjų ekonominiai skaičiavimai gali pasikeisti, todėl investicinius sprendimus verta priimti įvertinus ir būsimas rinkliavas.