„Adobe Stock“

Vežėjai mažina taršą, tačiau klientai nenori už tai mokėti daugiau

Vidutinis skaitymo laikas 6 minutės

Dauguma Europos kelių transporto įmonių jau imasi priemonių išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti, tačiau jų klientai dažniausiai nėra pasirengę už mažiau taršias transporto paslaugas mokėti daugiau. Nauja „IRU“ ir „Trimble“ apklausa rodo, kad taip mano 70 proc. Vakarų Europos ir 71 proc. Rytų Europos vežėjų. Tuo metu didelės transporto priemonių kainos tapo svarbesne tolesnio taršos mažinimo kliūtimi nei infrastruktūros trūkumas.

Už šio teksto stovi žmogus - ne dirbtinis intelektas. Tai medžiaga, visiškai parengta redaktoriaus, pasitelkus jo žinias ir patirtį.

Svarbiausia trumpai:

  • 70 proc. Vakarų Europos ir 71 proc. Rytų Europos vežėjų mano, kad klientai nėra pasirengę padengti papildomų taršos mažinimo išlaidų.
  • Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių kainą pagrindine kliūtimi įvardija 66 proc. Vakarų Europos ir 78 proc. Rytų Europos vežėjų.
  • Elektriniai sunkvežimiai kainuoja du–tris kartus daugiau nei panašūs dyzeliniai modeliai.
  • Bent vieną išmetamųjų teršalų mažinimo priemonę jau taiko 90 proc. Vakarų Europos ir 87 proc. Rytų Europos transporto įmonių.
  • Į elektrinius sunkvežimius ketina investuoti 29 proc. Vakarų Europos ir 17 proc. Rytų Europos vežėjų.

Klientai nori mažiau taršių pervežimų, bet nenori mokėti daugiau

2026 m. „Green Compact“ apklausoje, kurią atliko Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) ir technologijų bendrovė „Trimble“, dalyvavo daugiau kaip 1 tūkst. transporto įmonių iš 36 šalių. Tyrimas apėmė Vakarų ir Rytų Europą bei Australiją.

Apklausos rezultatai rodo, kad didžiausia kliūtimi toliau mažinant transporto taršą tapo išlaidos. Prieš metus vežėjai pirmiausia nurodė infrastruktūros trūkumą, o transporto priemonių kaina buvo antra pagal svarbą.

Dabar svarbiausiu iššūkiu tampa ne tik naujų technologijų įsigijimo kaina, bet ir ribotos galimybės papildomas išlaidas perkelti klientams. Kad už mažiau taršias transporto paslaugas klientai nesutiks mokėti daugiau, mano:

  • 70 proc. Vakarų Europos vežėjų;
  • 71 proc. Rytų Europos vežėjų;
  • 67 proc. Australijos vežėjų.

Be to, 64 proc. Vakarų Europos ir 62 proc. Rytų Europos vežėjų mano, kad rinkoje siūlomos mažiau taršios technologijos yra pernelyg brangios.

Šie rezultatai atskleidžia vieną pagrindinių transporto sektoriaus problemų: nors spaudimas mažinti išmetamųjų teršalų kiekį didėja, investicijos į mažiau taršias technologijas ne visada gali būti kompensuojamos didesnėmis transporto paslaugų kainomis.

Sunkvežimių kaina tapo didžiausia kliūtimi

Alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimo kainą pagrindine kliūtimi įvardija 66 proc. Vakarų Europos vežėjų. Prieš metus taip manė 49 proc. respondentų. Rytų Europoje šis rodiklis padidėjo dar labiau – nuo 52 iki 78 proc.

IRU duomenimis, elektrinis sunkvežimis šiuo metu kainuoja du–tris kartus daugiau nei panašus dyzelinis modelis. Tai ypač svarbu transporto įmonėms, kurių investicinės galimybės ribotos, o transporto priemonių atnaujinimas sudaro didelę veiklos sąnaudų dalį.

Kita svarbi kliūtis – nepakankamai išplėtota įkrovimo infrastruktūra ir elektros tinklų pajėgumai. IRU duomenimis, Europoje šiuo metu yra 1 225 viešosios sunkvežimiams tinkamos įkrovimo stotelės, nors ateityje jų reikės apie 50 tūkst.

Papildomų sunkumų kelia elektros infrastruktūros įrengimas pačiose transporto įmonėse. Jų bazių prijungimas prie elektros tinklų paprastai užtrunka nuo vienerių iki dvejų metų.

Papildomos išlaidos – ir dėl taršos apmokestinimo

Artimiausiais metais transporto sektoriaus sąnaudas gali didinti ir nauji su CO2 išmetimu susiję mokesčiai. Pagal straipsnyje aptariamą scenarijų, nuo 2028 m. pradėjus taikyti antrąją ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS2), CO2 kaina galėtų siekti apie 60 Eur už toną.

IRU skaičiavimais, esant tokiai kainai, Prancūzijoje tolimųjų reisų sunkvežimio bendrosios eksploatacijos išlaidos galėtų padidėti maždaug 5,5 proc. Papildomą finansinę naštą vežėjams taip pat sukuria pagal transporto priemonių CO2 emisijas diferencijuojami kelių mokesčiai. Tokie tarifai jau taikomi arba diegiami 11 ES valstybių.

Vežėjai mažina taršą, nors investicijos brangios

Nepaisant finansinių kliūčių, didžioji dalis Europos transporto įmonių jau taiko bent vieną išmetamųjų teršalų mažinimo priemonę. Vakarų Europoje tokių įmonių yra 90 proc., Rytų Europoje – 87 proc.

Dažniausiai vežėjai renkasi sprendimus, kuriems nereikia didelių investicijų į naujas transporto priemones. Populiariausios priemonės:

  • maršrutų optimizavimas – 53 proc. Vakarų Europos ir 62 proc. Rytų Europos vežėjų;
  • ekonomiško vairavimo mokymai – po 42 proc. vežėjų abiejuose regionuose.

Šios priemonės leidžia mažinti degalų sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį nekeičiant viso transporto parko. Alternatyvius degalus jau naudoja 41 proc. Vakarų Europos ir 14 proc. Rytų Europos vežėjų.

Visuose apklaustuose regionuose populiariausias pasirinkimas yra atsinaujinantis dyzelinas HVO. Prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus HVO naudojančių Vakarų Europos vežėjų dalis galėtų padidėti nuo 29 iki 54 proc.

Elektriniai sunkvežimiai: didelių ir mažų įmonių galimybės skiriasi

Nors alternatyvių degalų naudojimas plečiasi, elektrinių sunkvežimių įsigijimą kol kas planuoja gerokai mažiau transporto įmonių. Į akumuliatorinius elektrinius sunkvežimius ketina investuoti 29 proc. Vakarų Europos ir 17 proc. Rytų Europos vežėjų.

Apklausa taip pat atskleidė ryškius skirtumus tarp skirtingo dydžio įmonių. Investicijas į elektrinius sunkvežimius planuoja 87 proc. bendrovių, kurių metinė apyvarta viršija 100 mln. Eur, tačiau tik 26 proc. mažesnių įmonių.

Skiriasi ir transporto veiklos pobūdis. Regioninius pervežimus vykdančios bendrovės elektrinius sunkvežimius planuoja įsigyti dažniau nei tolimųjų reisų vežėjai – atitinkamai 40 ir 17 proc.

Šie skirtumai rodo, kad elektrifikacijos galimybės priklauso ne tik nuo transporto priemonių kainos, bet ir nuo įmonės finansinių pajėgumų bei vykdomų pervežimų specifikos. Dar vienas iššūkis – išmetamųjų teršalų apskaita. Savo transporto veiklos CO2 emisijas šiuo metu skaičiuoja tik 43 proc. Vakarų Europos ir 23 proc. Rytų Europos vežėjų.

Kas paskatintų vežėjus sparčiau mažinti taršą?

Apklausos dalyvių taip pat teirautasi, kokios priemonės labiausiai paskatintų investicijas į mažiau taršų transportą. Vakarų Europos vežėjai dažniausiai nurodė:

  • klientų mokamas priemokas už mažiau taršias transporto paslaugas – 37 proc.;
  • mokesčių lengvatas – 32 proc.;
  • subsidijas – 31 proc.

Tuo metu teisės aktų reikalavimus kaip svarbų veiksnį nurodė tik 22 proc. respondentų.

IRU generalinis sekretorius Habibas Turkis pabrėžė, kad vien reguliavimo priemonių nepakanka. Jo teigimu, taisyklės gali nustatyti transporto sektoriaus pertvarkos kryptį, tačiau dekarbonizacija spartės tik tuomet, kai ji taps ekonomiškai patraukli įvairaus dydžio transporto įmonėms.

Papildomą reikšmę turi ir kelių mokesčių politika. Vokietijoje įvedus didesnius, pagal CO2 emisijas diferencijuojamus tarifus, gerokai padidėjo dyzelinių sunkvežimių apmokestinimas. Tuo metu elektriniams sunkvežimiams iki 2031 m. numatyta kelių mokesčio išimtis.

IRU ragina užtikrinti finansiškai prieinamesnes mažiau taršias transporto priemones, patikimą energijos tiekimą, pakankamą infrastruktūrą ir finansines paskatas, pritaikytas realioms transporto įmonių veiklos sąlygoms.

Išsamūs apklausos rezultatai pateikiami 2026 m. IRU „Green Compact“ ataskaitoje. Tyrimas rodo, kad Europos kelių transporto sektoriuje taršos mažinimo priemonės jau plačiai taikomos. Tačiau spartesniam perėjimui prie mažiau taršių transporto priemonių vis dar trukdo didelės investicinės sąnaudos ir ribotos galimybės jas perkelti transporto paslaugų užsakovams.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite