Po dešimtmečius trukusių derybų Europos Sąjungos valstybės narės 2026 m. sausio pradžioje politiškai pritarė laisvosios prekybos susitarimui su keturiomis Pietų Amerikos MERCOSUR šalimis – Brazilija, Argentina, Urugvajumi ir Paragvajumi. Oficialus pasirašymas numatytas sausio viduryje Asunsjone, po kurio dar reikės Europos Parlamento sutikimo.
Susitarimas sukurtų vieną didžiausių laisvosios prekybos erdvių pasaulyje – daugiau nei 700 mln. gyventojų ir apie penktadalį pasaulinės ekonomikos produkcijos. Europos Komisijos vertinimu, laikui bėgant planuojama panaikinti daugiau nei 90 proc. muitų. Įmonės galėtų sutaupyti apie 4 mlrd. eurų per metus muitų ir kitų rinkliavų pavidalu.
Ką susitarimas konkrečiai reiškia transportui ir logistikai
Transporto ir logistikos sektoriui MERCOSUR susitarimas yra strategiškai reikšmingas. Mažėjant muitams ir prekybos barjerams, dvišalės prekybos apimtys turėtų augti, o kartu didėti jūrų, oro ir sausumos transporto paklausa.
Europos Komisijos duomenimis, 2024 m. MERCOSUR šalys iš ES importavo prekių maždaug už 53 mlrd. eurų, o ES eksportas į regioną siekė apie 57 mlrd. eurų. Tyrimai rodo, kad susitarimui įsigaliojus eksportas galėtų išaugti iki 39 proc.
Logistikos paslaugų teikėjams tai reiškia:
- didesnes konteinerių ir generalinių krovinių apimtis uostuose,
- augančią projektinės, automobilių bei mašinų ir įrenginių logistikos paklausą,
- didesnę multimodalinių transporto grandinių tarp Europos ir Pietų Amerikos svarbą,
- didesnį poreikį muitinio įforminimo, kilmės įrodymų ir atitikties (compliance) procedūroms.
„Germany Trade & Invest“ taip pat pabrėžia, kad susitarimas palengvina prieigą prie kritinių žaliavų, tokių kaip litis ir varis, kurie yra itin svarbūs baterijų logistikai, elektromobilumui ir atsinaujinančiajai energetikai.
Automobilių pramonė, mašinų gamyba ir chemija
Sektoriai, jau dabar stipriai integruoti į pasaulines tiekimo grandines, tikėtina, bus tarp pagrindinių laimėtojų. Tai – mašinų ir įrenginių gamyba, chemijos ir farmacijos pramonė bei automobilių sektorius.
Vokietijos automobilių pramonės asociacijos prezidentė Hildegard Müller ES pritarimą pavadino „seniai pavėluota ir labai gera žinia Europai kaip verslo vietai“. Palaipsniui panaikinus iki šiol labai aukštus muitus – iki 35 proc. lengviesiems automobiliams ir iki 18 proc. automobilių dalims – atsivertų reikšmingas augimo potencialas. Didėjanti paklausa iš MERCOSUR regiono turėtų tiesioginį poveikį visai Europos vertės kūrimo ir logistikos grandinei.
Kodėl pasipriešinimas buvo toks stiprus?
Nepaisant ekonominių galimybių, politiškai susitarimas išliko itin kontroversiškas. Ypač Prancūzijoje pastaruoju metu vyko masiniai ūkininkų protestai. Traktorių blokados greitkeliuose, privažiavimo keliuose į uostus bei logistikos centrus rimtai sutrikdė nacionalinį ir tarptautinį krovinių judėjimą.
Pagrindinė protestų priežastis – baimė, kad pigesnis žemės ūkio produktų importas iš Pietų Amerikos (jautiena, paukštiena, cukrus, etanolis) stipriai padidins konkurencinį spaudimą Europos ūkininkams. Nors susitarime numatytos apsaugos priemonės ir importo kvotos, daug žemdirbių organizacijų jas vertina kaip nepakankamas.
Logistikos sektoriui šie protestai turėjo tiesioginių pasekmių: vėluojančias tiekimo grandines, ilgesnius tranzito laikus ir augančias sąnaudas. Kartu tai tapo aiškiu pavyzdžiu, kaip prekybos politikos sprendimai gali tiesiogiai paveikti kasdienes transporto operacijas.
Verslo ir pramonės balsai
Nepaisant protestų, verslo bendruomenėje palaikymas susitarimui išlieka stiprus. Tanja Gönner, Vokietijos pramonės federacijos generalinė direktorė, pabrėžė, kad susitarimas yra „svarbi sėkmė Vokietijos ir Europos ekonomikai“. Pasak jos, MERCOSUR sutartis suteiktų apčiuopiamą naudą, sustiprintų konkurencingumą ir pasiųstų aiškų signalą už laisvą, taisyklėmis grįstą pasaulinę prekybą.
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų užsienio prekybos vadovas Volker Treier taip pat pažymėjo, kad esamos ekonominės įtampos sąlygomis naujų rinkų atvėrimas yra kritiškai svarbus. Susitarimas padėtų stabilizuoti tiekimo grandines, pagerintų prieigą prie žaliavų ir padidintų regiono patrauklumą investicijoms.
Terminai ir neapibrėžtumai išlieka
Nepaisant politinio pritarimo, susitarimas dar neįsigaliojo. Po pasirašymo reikės Europos Parlamento sutikimo, o kai kurios susitarimo dalys galėtų būti taikomos laikinai. Vis dėlto galutinis ratifikavimas nacionaliniuose parlamentuose gali užsitęsti iki 2028 m.
Transporto ir logistikos įmonėms tai reiškia, kad realios muitų lengvatos kol kas dar netaikomos. Įmonėms rekomenduojama jau dabar analizuoti savo prekybos srautus, peržiūrėti kilmės taisykles ir parengti scenarijus laipsniškam muitų mažinimui, o praktinius operacinius pokyčius įgyvendinti tik prasidėjus formaliam susitarimo taikymui.
Išvada: didelės galimybės, sudėtingas įgyvendinimas
ES–MERCOSUR susitarimas turi potencialo reikšmingai padidinti transatlantinės prekybos srautus ir atverti naujas augimo galimybes transporto bei logistikos paslaugų teikėjams. Kartu politinė rizika išlieka aukšta – ypač dėl žemės ūkio sektoriaus pasipriešinimo ir jautrių tvarumo klausimų.
Logistikos sektoriui šis susitarimas pirmiausia reiškia viena: daugiau apimčių, daugiau sudėtingumo ir dar didesnę muitinės, atitikties (compliance) bei tinklų (network) kompetencijų svarbą.
Įmonės, norinčios pasirengti iš anksto, konkrečių rekomendacijų apie muitus, kilmės taisykles ir sutarčių rengimą gali rasti Vokietijos prekybos ir pramonės rūmų (IHK) parengtame MERCOSUR „greitajame patikrinime“.
