Euro zonos PMI indeksas siekė 458 punkto. Tai dar vienas nusivylimas tiems, kurie tikisi Senojo žemyno ekonomikos atsigavimo. Liepos rezultatas vis dar gerokai mažesnis už 50 punktų ribą, reiškiančią pramonės veiklos plėtrą.
„Plačiai paplitusi nuomonė, kad antrąjį pusmetį euro zonos ekonomikos atsigavimas stipriai paspartės, susidūrė su realybe (…). Metų pradžioje atrodė, kad sektorius išsikapstys iš duobės, tačiau birželį kilusias abejones sustiprino liepą paspartėjęs nuosmukis,“ – komentavo Hamburgo komercinio banko vyriausiasis ekonomistas dr. Cyrus de la Rubia.
Be to, nėra jokių signalų, rodančių tokio atsigavimo pradžią. Naujų užsakymų subindeksas buvo mažiausias per tris mėnesius. Ir reikia pabrėžti, kad nuo 2022 m. gegužės naujų užsakymų aktyvumas buvo žemiau augimo ribos. Savo ruožtu dėl mažesnio naujų užsakymų skaičiaus sparčiau mažėjo gamyba ir buvo sparčiau mažinamos darbo vietos.
Kalbant apie gamybą, jos metinis nuosmukis liepą buvo didžiausias iš visų iki šiol buvusių 2024 m. mėnesių. Naujų užsakymų trūkumas reiškia, kad bendrovės daugiausia dėmesio skyrė gamybos atsilikimo mažinimui. Dėl sumažėjusių užsakymų sumažėjo ir gamybos įmonių pirkimų lygis, nes joms reikėjo mažiau žaliavų ir tarpinių produktų.
Kalbant apie užimtumą, dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias euro zonoje nuo 2023 m. gruodžio. Beje, užimtumas nuosekliai mažėja jau 14 mėnesių.
Vakarų pesimizmas
Gamintojų nuotaikos dėl ateities taip pat nėra džiuginančios. Jų rodiklis buvo žemiausias per keturis mėnesius. Be to, tai buvo pirmas gamintojų nuotaikų sumažėjimas nuo praėjusių metų spalio. Nepaisant prislopintos padėties gamybos sektoriuje, apklausti verslininkai gana optimistiškai vertino ateitį ir tikėjosi, kad netrukus atsigaus paklausa. Liepos apklausoje šis optimizmas šiek tiek sumažėjo.
Kitas nerimą keliantis ženklas – sparčiausiai per pusantrų metų didėjančios gamybos sąnaudų kainos. Todėl verslininkams daromas spaudimas dėl išlaidų nemažėja. Juo labiau kad kol kas jie neperkelia padidėjusių gamybos sąnaudų kainų klientams. Dr. de la Rubia pabrėžia, kad tai reiškia mažesnį pelną, o tai reiškia, kad bus mažinamos investicijos ir mažinamas būsimo augimo pagrindas.
Kalbant apie pristatymą, šiek tiek sutrumpėjo užsakytų produktų laukimo laikas. Nors pristatymo terminų gerėjimo tempas buvo silpniausias per pastaruosius šešis mėnesius. Šiuo atveju neabejotinai įtakos turi tebesitęsianti Raudonosios jūros krizė ir pailgėjęs kelionės į Europą iš Azijos laikas.
Net lyderiams nepasisekė
Sumažėjimą užfiksavo dauguma apklaustų euro zonos šalių. Net Graikijoje ir Ispanijoje, t. y. šalyse, kurios didžiąją metų dalį buvo augimo lyderės, PMI indeksas sumažėjo iki 532 ir 51 punkto. Graikijos atveju tai silpniausias rezultatas per septynis mėnesius, o Ispanijos – per šešis mėnesius. Tai nekeičia fakto, kad šių dviejų šalių gamybos sektorius dirba gerai.
To negalima pasakyti apie dvi didžiausias euro zonos ekonomikas – Vokietiją ir Prancūziją. Jose indeksas nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius tris ir šešis mėnesius – atitinkamai 44 punktai Prancūzijoje ir 432 punkto Vokietijoje.
Vienintelės apklaustos šalys, kurios galėjo pasigirti indekso padidėjimu, buvo Italija ir Airija. Taigi Airija sugebėjo peržengti 50 balų ribą. Nyderlandai taip pat buvo šiek tiek žemiau augimo ribos – 492 punkto, tačiau tai buvo žemiausias šalies rodiklis per šešis mėnesius.
Dr. de la Rubia nėra optimistiškai nusiteikęs dėl artimiausios ateities.
„Paklausa artimiausiu metu neatsigaus,“ – atvirai sako ekspertas.
Jis pridūrė, kad liepą sumažėjimas analitikams buvo netikėtas ir reiškė, kad Europos pramonės laukia sunkūs mėnesiai.
„Atsižvelgdami į prastus duomenis, greičiausiai būsime priversti sumažinti šių metų BVP augimo prognozę nuo 08 proc.“, – daro išvadą Hamburgo komercinio banko vyriausiasis ekonomistas.
Iki pagerėjimo Vokietijoje dar toli
Ypač didelį nerimą kelia sunki Vokietijos pramonės padėtis. Tai didžiausia Europos ekonomika ir svarbi mūsų šalies prekybos partnerė. Tai pagrindinė Rytų Europos vežėjų tarptautiniais maršrutais rinka. Liepos PMI indekso rodiklis (432 punkto) buvo 0,3 punkto mažesnis nei birželį. Tai ne tik akivaizdžiai mažesnis už 50 punktų ribą, reiškiančią ekonominio aktyvumo didėjimą. Jis taip pat yra mažesnis už 44 punktų ribą, reiškiančią pramonės gamybos susitraukimą.
Vokietijos gamybos sektoriaus PMI indeksas jau 25 mėnesius nesiekia 50 punktų. Tai ilgiausia tokia seka nuo 1996 m. Visos euro zonos indekso analizėje aprašytos sektoriaus problemos buvo akivaizdžios ir Vokietijos atveju. Nauji užsakymai mažėjo sparčiausiai per pastaruosius tris mėnesius, o tai taip pat lėmė stiprų gamybos nuosmukį.
Pramonės sektoriuje užimtumas taip pat mažėjo jau trylika mėnesių, o liepą tai vyko sparčiausiai nuo kovo. Gamybos sąnaudų kainos nekilo kaip euro zonoje, tačiau verta pažymėti, kad kainų mažėjimo tempas labai sulėtėjo ir buvo silpniausias nuo 2023 m. pradžios.
Vokietijos gamintojų lūkesčiai dėl ateities, kurie birželį pasiekė aukščiausią lygį nuo karo Ukrainoje pradžios, vos po mėnesio nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius tris mėnesius.
„Pasak ekonomisto, mažai tikėtina, kad pramonė atsigaus iki rudens“, – atvirai teigia dr. de la Rubia.
Kartu jis priduria, kad prasti pastarojo meto Vokietijos pramonės rezultatai paskatino Hamburgo komercinį banką sumažinti Vokietijos ekonomikos augimo prognozę nuo 05 proc. iki 02 proc. 2024 m.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad iki šiol, kai besivystančios rinkos augo, naudos iš to turėjo Vokietijos gamintojai. Tačiau šį kartą nieko panašaus neįvyko. Tuo tarpu Kinijos gamintojai gali pasigirti gerokai išaugusiais eksporto užsakymais.
„Tai patvirtina teoriją, kad Kinijos konkurencija stiprėja“, – daro išvadą dr. de la Rubia.
Lenkija prieš srovę
Tačiau iš Lenkijos ateina visiškai kitokie signalai nei iš kitų Vakarų šalių. Liepą Lenkijos pramonė plaukė prieš Europos nuosmukio bangą. Šios šalies PMI indeksas liepą gerokai šoktelėjo – nuo 45 punktų birželį iki 473 punkto. Tai rodo aiškų nuosmukio lėtėjimą.
„Naujausias rezultatas – 473 balo – vis dar yra gana toli nuo augimo lygio, tačiau jį galima palyginti su preliminariais euro zonos, Vokietijos ir Prancūzijos duomenimis,“ – teigia „S&P Global Market Intelligence“ ekonomikos direktorius Trevoras Balchinas.
Tačiau teigiamas signalas negali pakeisti tikrovės. O realybė yra ta, kad Lenkijos pramonės sektorius susitraukė dvidešimt septintą mėnesį iš eilės. Tai yra ilgiausia seka nuo 1998 m., kai buvo pradėtas tyrimas.
Nauji užsakymai, gamyba, eksportas, pirkimai ir užimtumas toliau mažėjo. Tačiau teigiamas ženklas buvo tai, kad kiekvienu atveju mažėjimo tempas, palyginti su birželiu, buvo mažesnis. Pavyzdžiui, nors nauji užsakymai mažėjo 29 mėnesį iš eilės (ilgiausia užfiksuota seka), jų mažėjimo tempas buvo lėtesnis nei vidutiniškai per šį laikotarpį.
Tą patį galima pasakyti apie eksporto užsakymus ir gamybą. Pirkimo aktyvumas taip pat akivaizdžiai sulėtėjo. Be to, sektoriuje vėl pradėjo kauptis atsargos – per pastaruosius dvejus metus jos didėjo tik antrą kartą. Taip atsitiko dėl gamybos išteklių kaupimo prieš numatomą jų kainų padidėjimą.
Infliacinis spaudimas tebebuvo nedidelis, nors buvo pastebėtas nedidelis gamybos sąnaudų kainų padidėjimas. Tačiau galutinių produktų kainos ir toliau mažėjo.
Lenkų verslininkai yra optimistiškesni nei jų kolegos iš Vakarų. Įmonių lūkesčiai dėl gamybos perspektyvų per ateinančius 12 mėnesių liepą išliko teigiami, nors šiek tiek mažiau optimistiški nei gegužę ir birželį. Numatomą augimą įmonės siejo su naujais klientais, naujų produktų įvedimu į rinką, bendru ekonominės padėties pagerėjimu ir lėšomis iš Nacionalinio ekonomikos atkūrimo plano (NRP).