Universiteto kurtas vandenilinis sunkvežimis, sukurtas pagal Vokietijos vyriausybės finansuojamą „SeLv“ projektą (skirtas beveik 17 mln. eurų), gavo oficialų kelių patvirtinimą ir jau ruošiamas testavimams realiomis sąlygomis.
Transporto priemonė demonstruos savo galimybes NUFAM parodoje Karlsrūhėje, o vėliau bus pristatoma transporto įmonėms bei naudojama PEM tyrimų konteinerių transportavimui.
Modulinė pavarų koncepcija leidžia lanksčiai pritaikyti skirtingus kuro elementų ir baterijų derinius pagal specifinius veiklos reikalavimus.
Kuro elementai ar baterijos? Privalumai ir ribojimai
Tyrimas parodė, kad kuro elementų elektriniai sunkvežimiai (FCET) geriau tinka tolimiems pervežimams, o baterijomis varomi sunkvežimiai (BEV) – regioniniam transportui ir grįžtamiesiems maršrutams.
| Funkcija | BEV | FCET |
|---|---|---|
| Nuotolis | 200–500 km | 400–1 000 km |
| Įkrovimo / kuro papildymo laikas | ~60–75 min. | Kelios minutės |
| Pirkimo kaina (CAPEX) | Mažesnė | Didesnė |
| Eksploatacinės išlaidos (OPEX) | Žemesnės (~0,27 €/kWh) | Aukštesnės (~9–12 €/kg H2) |
| Tinkamiausias naudoti | Miesto / regioninė logistika | Ilgi tarptautiniai maršrutai |
Infrastruktūra – svarbiausias barjeras
Nors kuro elementų technologija siūlo realių pranašumų, infrastruktūros trūkumas riboja jos plėtrą. Europoje yra vos virš 250 vandenilio papildymo stočių, dauguma jų Vokietijoje ir Beneliukso šalyse. Daug stočių veikia tik su vienu antgaliu, o techninės problemos gali visiškai sustabdyti degalų papildymą.
Todėl pagrindiniai taikymo modeliai šiuo metu – depo tipo operacijos, kur transporto priemonės grįžta į bazę su savo papildymo stotimi. Viešos stotys – vis dar per retos ir nepakankamai patikimos tolimiems maršrutams.
Kaina – dar vienas iššūkis
Tyrimas parodė, kad tik po 300 tūkst. km kuro elementų sunkvežimis gali tapti ekonomiškai konkurencingas BEV ar dyzeliniams modeliams. Aukštos pradinės kainos ir vandenilio kaina (9–12 Eur/kg) vis dar kelia abejonių dėl plačios komercinės plėtros galimybių.
Autoriai pabrėžia, kad kuro elementų plėtrai būtina ES politika: subsidijos, rinkliavų lengvatos ir infrastruktūros vystymas pagal Alternatyviųjų Kuro Infrastruktūros Reglamentą (AFIR) – visa tai galėtų paspartinti technologijos integravimą rinkoje.
