„Tikrai reikės aptarti šitą klausimą“, – ketvirtadienį Žinių radijui teigė I. Ruginienė, paklausta apie šios sutarties ateitį.
Kaip paskelbė LRT Tyrimų skyrius, Lietuva iki šiol nėra denonsavusi 1992 metų teisinės pagalbos sutarties su Baltarusija. Pagal ją, Baltarusijos teismų sprendimai yra automatiškai pripažįstami ir vykdomi Lietuvoje.
Toks teisinis pagrindas galėtų būti panaudotas prieš Lietuvos vežėjus – būtų galima per Lietuvos institucijas iš jų išreikalauti sumas už sunkvežimių laikymą specialiose aikštelėse, kuriose jie sulaikyti nuo sienos uždarymo pradžios. Už kiekvieną dieną taikomas 120 eurų mokestis.
Premjerė pabrėžė, kad Lietuva, matydama grėsmes, galėtų inicijuoti atsakomąsias priemones tarptautinės teisės rėmuose.
„Su teisingumo ministre aptarėm ir kitą klausimą, kuomet yra ir tarptautinės teisės dengiami tam tikri dalykai. Jeigu mes matome grėsmę aviacijos saugumui, jeigu mes galime įžvelgti tam tikrų piktybiškų veiksmų ir grėsmę mūsų civilių gyventojų gyvybei, tai irgi savo ruožtu galime pradėti teisminius procesus būtent šiais klausimais“, – komentavo I. Ruginienė.
Anot jos, abiejų šalių veiksmai rodo augančią įtampą, todėl būtina apsispręsti dėl tolimesnės krypties.
„Ar mes abipusiai toliau eskaluojame šitą situaciją, ar susitariame tiesiog techniniame lygmenyje užbaigti, nes svertų yra ir mūsų pusėje“ – pabrėžė premjerė.
Ši situacija įgauna ypatingą reikšmę vežėjams, kurių transporto priemonės įstrigo Baltarusijoje ir kuriems gali grėsti finansinė atsakomybė pagal Minsko inicijuotus teismo procesus.
