ES mastu vykdomos įvairios iniciatyvos, skirtos plėsti infrastruktūrą ir tarpvalstybinius logistikos pajėgumus, ypač PESCO projektuose ir pagal NATO sprendimą nuo 2025 m. 1,5 % BVP skirti infrastruktūrai ir pramonei. Nors investicijos auga ir diskusijos intensyvėja, vis labiau įsitvirtina bendras suvokimas: be karinio mobilumo Šengeno zonos nebus įmanoma greitai ir efektyviai apginti NATO rytinio flango.
Gynybos biudžetai taip pat sparčiai didėja. 2023–2024 m. ES šalys savo išlaidas padidino 19 %, iki 343 mlrd. eurų, o 2025 m. planuojama, kad jos sieks 381 mlrd. eurų. Tai – geopolitinės įtampos su Rusija pasekmė ir kartu naujos galimybės logistikos bei investicijų rinkoms. Logistikos paslaugų teikėjams ir investuotojams atsiveria platesnės rinkos, tačiau kartu atsiranda ir naujų operacinių iššūkių. Tokiose sąlygose M&A sandoriai ir strateginės partnerystės tampa itin reikšmingos.
Nors Vokietija yra strategiškai svarbioje žemyno vietoje ir didina gynybos biudžetą, be koordinuotos Europos gynybos sistemos šalis negalės tinkamai atlikti savo vaidmens. Didžiausią kliūtį sudaro infrastruktūros ribotumai, tarpvalstybiniai transporto formalumai ir ilgi karinio judėjimo leidimų procesai. Visa tai apsunkina greitą pajėgų dislokavimą ir reikalauja naujų strateginių partnerių, galinčių suteikti papildomų logistinių pajėgumų.
Investicijos į geležinkelių tinklą, uostų modernizavimą ir kelių atnaujinimą yra svarbus žingsnis, tačiau ši infrastruktūra kol kas neatitinka kariniam mobilumui keliamų kokybės reikalavimų.
Sunkiųjų įrenginių transportas keliu ir geležinkeliu
Antrojo pasaulinio karo laikais tankai daugiausia buvo perkelinėjami geležinkeliu, nes jų svoris siekė vos keliolika tonų. Šiuolaikiniai tankai yra dešimtis kartų sunkesni, o dauguma Europos kelių ir tiltų paprasčiausiai neatlaikytų tokios apkrovos. Tai ypač aktualu keliaujant į rytines NATO ribas, taip pat Vokietijos viduje, kur ilgus metus nepakankamai investuota į tiltus ir vandens bei kelių infrastruktūrą.
Pastaraisiais mėnesiais sunki karinė technika Ukrainos fronte buvo gabenama įvairiais būdais – vandeniu, oru, geležinkeliu ir keliais. Tačiau logistikos koordinavimas išlieka sudėtingas. Sunkiasvorių transporto priemonių, galinčių gabenti karinę įrangą keliuose, poreikis dažnai neatitinka ES aplinkosaugos reikalavimų. Be to, skirtingi istorinių kelių ir geležinkelių tinklai apsunkina tarpvalstybinį mobilumą.
Uostų ir oro uostų pajėgumai ir ryšys
Europos oro uostai, kanalai, greitkeliai ir uostai vis dar remiasi senomis, nepakankamai modernizuotomis sistemomis. Tai taikoma ir energetikos tinklams, kurie aprūpina transporto infrastruktūrą. Vis dažniau ta pati infrastruktūra naudojama tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms, todėl valstybės pritraukia privatų kapitalą bendrai plėtrai.
ES programos „Connecting Europe Facility“ (CEF) lėšos tapo pagrindiniu uostų modernizavimo šaltiniu. 2021–2023 m. finansuota 77 projektai už daugiau nei 1,7 mlrd. eurų, kurie padengė iki 50 % tinkamų išlaidų. CEF lėšomis modernizuojami kanalai, plečiamos geležinkelio jungtys, kuriamos papildomos stovėjimo vietos karo lėktuvams. Naujausias didelio masto infrastruktūros modernizavimo paketas siekia 75 mlrd. eurų – kelis kartus daugiau nei ankstesnės ES investicijų programos.
Tokios investicijos skirtos dvigubos paskirties infrastruktūrai, kuri galėtų užtikrinti ir ekonomikos augimą, ir karinį mobilumą. Europos transporto sistemos jau dabar apkrautos maksimaliomis apimtimis: 2023 m. ES uostuose apsilankė 2,2 mln. laivų, o oro uostuose įvykdyta 6,3 mln. komercinių skrydžių. Modernizuota infrastruktūra turės veikti dvejais režimais – civiliniu ir kariniu – ir būti pasirengusi dideliems bei greitiems pajėgų srautams.
Greitas pajėgumų kūrimas ginklavimosi planų įgyvendinimui
Oliver Wyman analizė rodo, kad Europos gynybos pramonei per penkerius metus reikės apie 250 tūkst. papildomų inžinierių ir techninių darbuotojų. Tai reikšmingas 25 % darbo jėgos augimas, būtinas gamybos pajėgumams didinti ir esamiems vėlavimams spręsti. Gynybos įmonės plečia gamybą esamuose objektuose ir svarsto įsigijimus gretimose pramonės srityse.
Tam reikia geresnio sunkiosios pramonės patalpų panaudojimo planavimo ir efektyvesnės gamybos logistikos. Čia itin svarbi tampa sutartinė logistika: ilgalaikės sutartys dėl sandėliavimo, įrangos priėmimo, gamybos aprūpinimo ir atsarginių dalių paskirstymo. Didėjant gynybos gamybai, logistikos partnerių vaidmuo tik stiprės.
Galimybės privačiose rinkose
Augant poreikiui, reikalingi ir susijungimai bei įsigijimai, ir bendri rinkodaros projektai. Turtų bei kompetencijų sujungimas leidžia greičiau reaguoti į logistikos poreikius ir sukurti naujų partnerystės formų. Privatiems logistikos paslaugų teikėjams atsiveria kelios naujos kryptys:
Personalo pagalba kariuomenei logistikoje
Istoriškai „danties ir uodegos“ santykis (paramos personalo ir kovinių pajėgų proporcija) nuolat augo. Jei Pirmojo pasaulinio karo metu vienam kariui teko 2,6 paramos darbuotojo, tai, pavyzdžiui, Irake 2005 m. šis santykis buvo 1:8. Norint išvengti logistikos trukdžių, Europos šalys turi stiprinti paramos pajėgumus. Dalis šių funkcijų gali būti perduota privačioms įmonėms.
Greitis tarpvalstybiniuose pervežimuose
Šiandien karinę įrangą iš Prancūzijos į NATO bazę Rumunijoje nuvežti gali prireikti iki dviejų mėnesių – maždaug 30 kartų ilgiau nei civiliniam transportui. Šį procesą spartinti padeda privačios įmonės, kurios įgyvendina M&A sandorius ir kuria platesnes tarpvalstybines logistikos grandines.
Kelių ir intermodalinis transportas
Greitas kariuomenės ir įrangos judėjimas kelia naują ilgalaikę paklausą kelių ir intermodaliniam transportui. Tačiau abu segmentai kenčia nuo produktyvumo problemų, todėl dvigubos paskirties terminalai ir konteineriai tampa vis svarbesni. Tai patraukli sritis privataus kapitalo investuotojams.
Išorinė sutartinė logistika
Didėjant saugumo poreikiams Europoje, gynybos logistika tampa kritiškai svarbi. Logistikos bendrovėms tai – galimybė plėsti paslaugų spektrą ir užimti naujas rinkos nišas, ypač tokiose šalyse kaip Vokietija, kur vyksta plataus masto infrastruktūros atnaujinimas.
Didelė sektoriaus fragmentacija reiškia, kad susijungimai ir partnerystės bus vienos svarbiausių strategijų ruošiantis augančiai paklausai. Sujungus turtus ir kompetencijas, galima užtikrinti efektyvesnį tarpvalstybinį transportą ir didesnę veiklos apimtį.
Apie autorių
Dirkas Engelmannas – M&A konsultacijų bendrovės „Lincoln International“ Frankfurto biuro direktorius. Jis dirba Verslo paslaugų komandoje ir specializuojasi transporto bei logistikos sektoriaus sandoriuose, konsultuodamas verslo klientus, privatų kapitalą ir tarptautinius investuotojus.
