Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Nors politikai Briuselyje kuria naujus įstatymus, kurių tikslas tai kova su vadinamuoju „socialiniu dempingu“ Rytų Europos transporto sektoriuje, Vakarų Europos Sąjungos šalių vežėjų steigiamos „pašto dėžutės“ tipo įmonės klesti. Ką iš tikrųjų turėtų pakeisti Mobilumo paketas?

Europos transporto „pašto dėžutės“ tipo įmonių klausimą jau nagrinėja kai kurių šalių vyriausybės ir mokslininkai. Vis dėlto vis dar galima kalbėti apie tai, kad trūksta pakankamai duomenų, daugiausia dėl to, kad nėra veiksmingų priemonių ir procedūrų, kurios leistų nustatyti tokio pobūdžio praktiką.

Lenkiškos Darbo mobilumo iniciatyvos, kuri yra didžiausia Europos darbo jėgos mobilumo ir darbuotojų komandiravimo idėjų kalve (ang. think tank), nuomone, „tokios praktikos nustatymas yra sudėtingas, nes teisės aktuose trūksta veiksmingo apibrėžimo, kuris leistų kompetentingoms institucijoms objektyviai ir veiksmingai atskirti jas nuo įprastinę veiklą vykdančių įmonių”.

Kam steigiama „pašto dėžutės“ tipo įmonė?

Vadinamąsias „pašto dėžutes“ įmones paprastai įkuria tik tam, kad gautų pelną iš darbo užmokesčių skirtumų valstybėse narėse.

Ispanijos Darbo Inspekcija, kuri keletą metų stebi šio sprendimo populiarumą tarp vietinių vežėjų, apibrėžia „pašto dėžutės“ tipo įmonę, kaip tokią, kuri įsteigė būstinę valstybėje narėje, kurioje yra mažesnės darbo sąnaudos, palyginti su šalimi, kurioje ji faktiškai veikia, tokiu būdu neteisėtai įgijo galimybę sumažinti darbo sąnaudas“.

Darbo inspekcija pabrėžia, kad toks verslininkas neveikia gyvenamosios vietos šalyje, o dėl sukčiavimo naudoja galimybę komandiruoti darbuotojus užsienyje. Dėl to jis gali sumokėti jam mažesnį darbo užmokestį ir sumokėti už jį mažesnes socialines ir sveikatos draudimo įmokas. Tai praktika, kuri ne tik kelia rimtą grėsmę sąžiningai konkurencijai, bet ir susijusi su darbuotojų išnaudojimu.

Ispanijos transportas rumunizuotas ir sulietuvintas

„Ispanijos transportas rumunizuotas ir sulietuvintas“ – tokios antraštės pasirodė sektoriaus žiniasklaidoje po to, kai buvo paskelbta Transporto ministerijos ataskaita dėl tarptautinio krovinių vežimo Ispanijoje.

Pagal šį dokumentą bendrovės, kurių buveinė yra Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje, jau atlieka 15 proc. Ispanijos tarptautinio transporto, o jų dalyvavimas vietinėje rinkoje dinamiškai auga. Tačiau ar ispanai teisingai laiko rumunus, bulgarus ir lietuvius konkurencija? Pasak didžiausios Ispanijos transporto asociacijos federacijos „Fenadismer“, „didelė šių bendrovių dalis tai vadinamosios „pašto dėžutės“, kurias įkūrė dideli Ispanijos transporto sektoriaus žaidėjai“. Jie daugiausia vykdo vidaus ir tarptautinį pervežimą iš ir į Ispaniją, neveikiant tose šalyse, kuriose turi registruotas buveines.

„Pašto dėžutės“ tipo įmonių temą išsamiau išnagrinėjo Transporto ministerijos inspekcija, kuri sustiprino Ispanijos vežėjų kontrolę jau 2017 m. Tada pasirodė, kad Ispanijos transporto verslininkų Rytų Europoje įkurtos „pašto dėžutės“ sudarė nuo 75 iki 90 proc. apyvartos Ispanijoje.

Šio tipo bendrovių veikla Ispanijoje klesti, nes vietinės komandiravimo taisyklės apima darbuotojus, kurie Ispanijoje praleidžia daugiau nei 8 dienas. Todėl praktiškai nėra taikomos transportui, ir jei taip, tai labai nežymiai. Ispanijos sektorinės asociacijos jau daugelį metų reikalauja pakeisti reglamentų aiškinimą ir visam mėnesiui nustatyti 8 dienų terminą.

Darbo sąnaudos Rumunijoje, Bulgarijoje ir Lietuvoje

Pirmiau pateikti skaičiai rodo, kodėl Bulgarija, Rumunija ir Lietuva yra populiarios „pašto dėžučių“ tipo įmonių įkūrimo vietos. Bulgarija yra šalis, kurioje vairuotojų įdarbinimo išlaidos yra mažiausios visoje Europos Sąjungoje.

-
+

Remiantis Prancūzijos nacionalinės kelių kompanijos (Comité National Routier) ataskaita (2016 m.), išnagrinėjus 2016 m. duomenis, vidutiniškai Bulgarijos darbdavys per metus turėjo išleisti 15 186 Eur vienam darbuotojui.  Šiek tiek didesnes išlaidas patyrė vežėjai Rumunijoje (17 868 Eur) ir Lietuvoje (18 008 Eur). Tai yra mažiau nei pusė to, ką bendrovė Ispanijoje išleido vairuotojo atlyginimui, dietai ir įmokoms (37 892 Eur).

Belgijos „pašto dėžutės“ tipo įmonės stebimos

Nesąžiningą veiklą vykdo ne tik ispanai. Filialo atidarymo Rytų Europoje galimybes taip pat išnaudoja belgai, olandai ir vokiečiai.

Belgijoje darbdavių išlaidos vairuotojų atlyginimams yra didžiausios Europoje. Nenuostabu, kad tarp Belgijos vežėjų klesti „pašto dėžučių” steigimas rytinėse Europos Sąjungos šalyse, ypač todėl, kad iki šiol rizika buvo maža. Iki šiol patikrinimo atlikimas buvo fikcija – įmonės patikrinimas Rytų Europoje užėmė per daug laiko ir reikėjo atlikti pernelyg sudėtingas procedūras.

2017 m. Belgijos inspekcija įdarbino šimtus naujų inspektorių, kad patikrinimų skaičius padidėtų iki 10 tūkst. per metus. Be to, praėjusiais metais Belgija pasirašė sutartį su Slovakija ir Portugalija, siekdama palengvinti keitimąsi informacija apie komandiruotus darbuotojus. Anksčiau panašius susitarimus Belgija sudarė su Prancūzija, Olandija, Liuksemburgu ir Bulgarija.

Dėl minėtų susitarimų „pašto dėžučių“ suradimas bus lengvesnis. Leis jie sustiprinti įvairių šalių kontrolės tarnybų, policijos ir teismų bendradarbiavimą, siekiant geriau kovoti su neteisėta kelių transporto sektoriaus praktika. Patikrinimai daugiausia bus susiję su atlyginimo ir įmokų, sumokėtų už komandiruotą darbuotoją, suma, tiek šalyje, kurioje jis dirba, tiek komandiruotės šalyje.

Filipe De Baker , Belgijos vyriausybės valstybės sekretorius, atsakingas už kovą su socialiniu sukčiavimu, pabrėžia ypatingą susitarimo su Slovakija svarbą. Čia belgai paprastai steigia „pašto dėžučių“ tipo įmones.

Belgijos mokslininkų ataskaita

Netikėtą informaciją taip pat pateikė prie Leveno katalikiškojo universiteto (ol. Katholieke Universiteit Leuven) veikiančio Darbo ir visuomenės Instituto ataskaita „Belgijos kelių transporto sektoriaus ekonominė analizė palyginant su ES.  Darbdaviai ir darbuotojai išgyvenimo režime“.

Sociologų analizė ne tik suteikė naujų žinių apie Belgijos transporto sektorių, bet ir paneigė stereotipus apie „nesąžiningą“ konkurenciją iš rytų, tuo pačiu nurodant rimčiausią pramonės problemą – „pašto dėžutės“ tipo įmones.

-
+

Leveno universiteto mokslininkai, remdamiesi  2016 m. Eurostato ir Orbis duomenų bazės duomenimis (didžiausia pasaulyje privačių įmonių duomenų bazė), apibendrino pastarųjų metų tendencijas ir pabrėžė pagrindines jos problemas. Trumpai tariant, vietiniame transporto sektoriuje nėra gerai. O įmonės registravimas šalyse, kuriose yra mažesnės darbo sąnaudos, yra pagrindinis išlaidų mažinimo elementas, tačiau kai kuriems verslininkams tai yra „išgyvenimo strategija“.

Remiantis Orbis surinktų duomenų analize, ataskaitoje nustatyta, kad 2016 m. iš viso 885 Europos kelių transporto bendrovės turėjo vieną ar daugiau dukterinių įmonių kitoje ES valstybėje narėje.

Remiantis ataskaita, daugiausiai „pašto dėžučių“ įkūrę vežėjai iš Italijos, Olandijos, Ispanijos, Didžiosios Britanijos ir Belgijos. Tyrėjai pasiekė informaciją, pagal kurią keliose Didžiosios Britanijos ir Slovakijos vietose registruota keliolika ar net keliasdešimt transporto įmonių „pašto dėžutės“ tipo įmonių. Tarp jų buvo ir Belgijos vežėjai.

Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Rugby mieste, Clifton Road g. 21-23 adrese, registruotos 235 transporto įmonės, iš kurių 129 turi užsienio akcininką. O Lucenecka Cesta 2266/6 adrese Bratislavoje registruotos 71 kompanijos. 10 jų yra vežėjai, iš kurių 9 vežėjai iš Belgijos.

Transporto įmonių skaičius Įmonių su būstine užsienyje skaičius Įmonių su būstine užsienyje dalis bendrame ES skaičiuje Bendrovių su būstine užsienyje dalis bendrame konkrečios šalies bendrovių skaičiuje
Austrija 9 234 44 5 proc. 0,48 proc.
Belgija 12 197 75 8,5 proc. 0,61 proc.
Bulgarija 19 999 9 1 proc. 0,05 proc.
Čekija 40 773 39 4,4 proc. 0,10 proc.
Prancūzija 46 923 39 4,4 proc. 0,08 proc.
Ispanija 37 216 97 11 proc. 0,26 proc.
Olandija 13 546 101 11,4 proc. 0,75 proc.
Lietuva 6 888 10 1,1 proc. 0,15 proc.
Liuksemburgas 629 16 1,8 proc. 2,54 proc.
Vokietija 13 330 41 4,6 proc. 0,31 proc.
Lenkija 69 048 19 2,1 proc. 0,03 proc.
Portugalija 9 858 31 3,5 proc. 0,31 proc.
Rumunija 49 957 19 2,1 proc. 0,04 proc.
Slovakija 10 882 23 2,6 proc. 0,21 proc.
Vengrija 20 732 19 2,1 proc. 0,09 proc.
Didžioji Britanija 64 856 57 6,4 proc. 0,09 proc.
Italija 55 162 109 12,3 proc. 0,20 proc.
EU 15 300 612 706 79,8 proc. 0,23 proc.
EU 13 241 435 179 20,2 proc. 0,07 proc.

Sprendimai dėl „pašto dėžučių“ bendrovių

Belgijos ir Olandijos teismuose jau buvo priimti keli, su „pašto dėžutės“ tipo įmonėmis susiję sprendimai. Belgijos Hasselto darbo teisme Bulgarijos vairuotojai, dirbantys Rumunijos filiale, iškovojo 200 tūkst. Eur kompensaciją. Nepaisant to, kad jie dirbo Belgijos teritorijoje, jie jau kelerius metus gavo iš savo darbdavio tik 211 Eur atlyginimą.

Belgijos darbo teismas spalio mėn. pradėjo tyrimą dėl dar 11 transporto įmonių, įtariamų pasinaudojus per „pašto dėžutes“ pigia darbo jėga. Šį kartą kalbama apie Slovakijoje įkurtas „pašto dėžutes“ ir Slovakijos vairuotojus.

Olandijos vežėjai priėmė į belgišką panašų veiklos modelį. Pavyzdžiu gali būti „Rotra“ įmonė, kuri Rumunijos vairuotojams, dirbantiems „pašto dėžutėje“ Rumunijoje, mokėjo 288 Eur per mėnesį. Tuo pačiu principu veikė ir „Vos Transport“ bendrovė, kuri 70 proc. apyvartos generuoja Olandijoje, o pusę jos pervežimų vykdo Rumunijos ir Lietuvos filialų vairuotojai už maždaug 200 Eur per mėnesį.

Redakcijos komentaras:

Tikroji Europos transporto problema nėra vakarų politikų demonizuoti vežėjai iš rytų. Sąžiningai konkurencijai visų pirma kenkia verslininkai, kurie įsteigia fiktyvias kompanijas užsienyje, tik tam, kad sumažintų sąnaudas savo veiklos šalyje. Visų pirma šių bendrovių veikla atkreipė Briuselio ir transporto sketoriaus atstovų dėmesį į tariamą „Rytų Europos socialinį dempingą“. Dėl to kenčia tiek vakarų, tiek rytų transporto sektorius, ir netrukus jo veiklą dar labiau komplikuos reglamentai, skirti „nesąžiningiems“ vežėjams iš rytų.

Problema yra taip pat aiškus modelio, pagal kurį „pašto dėžutės“ tipo įmones naudojantys verslininkai vykdo socialinių įmokų ir mokesčių vengimą, apibrėžimas Kova su tuo turėtų būti atliekama atsargiai, kad nukentėtų tie vežėjai, kurie sąžiningai vadovauja įmonėms keliose šalyse, steigia filialus ir įdarbina vietinius vairuotojus, kurie faktiškai dirba savo šalyje.

Trans.INFO nuotr.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros