Didžiausiame Europos uoste Roterdame užfiksuotas krovos apimčių sumažėjimas 14 proc. Šiame uoste krauta 110,1 mln. tonų krovinių (prieš metus – 117 mln. tonų).
Pagrindinė perkrovimų sumažėjimo priežastis buvo mažesnis skystų krovinių kiekis. Šiai kategorijai tenka beveik 50 proc. visų perkrovimų. Pirmąjį ketvirtį buvo krauta 52,6 mln. tonų šios rūšies produktų, t. y. 31 proc. mažiau nei pernai. Sumažėjo, be kita ko, žalios naftos (beveik 2 proc.) taip pat naftos produktų (34 proc.) ir kt. segmentų. Mažesnis degalų importas rodo, kad ekonomikos nuosmukis vis dar nesustojo. Tačiau verta pažymėti, kad SGD perkrovimas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 36 proc. ir siekė 9,1 mln. tonų.
Sausų krovinių krova taip pat sumažėjo – 4,5 proc. per metus iki 17,1 mln. tonų. Pagrindinė sumažėjimo priežastis buvo smarkiai sumažėjęs anglių perkrovimas – 27 proc. (iki 5,4 mln. tonų). Vertinant absoliučiais skaičiais, tai reiškia, kad anglių krauta net 2 mln. tonų mažiau. Žemės ūkio produktų perkrovimas taip pat sumažėjo 2,3 proc. Kita vertus, geležies rūdos perkrovimas padidėjo 1,6 proc. – tai lėmė didėjanti paklausa Vokietijoje, kur padidėjo plieno gamyba.
Ro-ro krovinių taip pat sumažėjo. Jų kiekis per metus smuko 3,8 proc. ir sudarė 6,3 mln. tonų.
Krautų generalinių krovinių kiekis didėjo 7,4 proc., nors bendras krautų krovinių kiekis siekė vos 1,5 mln. tonų.
Port of Rotterdam nuotr.
Geriausias rezultatas per trejus metus
Pirmą kartą per pastaruosius trejus metus pirmąjį metų ketvirtį pastebimas krautų konteinerių skaičiaus padidėjimas. Skaičiuojant tonomis, pagerėjimas siekė 3,3 proc., o TEU (20 pėdų konteinerių) – 2 proc. Sausio-kovo mėnesiais Roterdamo uoste buvo krauta 3,3 mln. TEU. Tai įvyko nepaisant tebesitęsiančios krizės Raudonojoje jūroje.
„Padidėjus konteinerių krovai, matome pirmuosius požymius, kad pasaulinė prekyba atsigauna. Vis dėlto šie signalai vis dar neaiškūs dėl didėjančios pasaulinės įtampos“, – sako Roterdamo uosto direkcijos generalinis direktorius Boudewijn Siemons.
Kaip teigiama pranešime spaudai, sausio ir vasario mėnesiais konteinerių kiekis smarkiai sumažėjo, ypač maršrutais iš Azijos. Tačiau kovą jau pastebimas stiprus augimas. Be to, poreikis aplenkti Sueco kanalą reiškia, kad Viduržemio jūros uostams skirti kroviniai paskirstomi, be kita ko, Roterdame, iš kurio jie pasiekia paskirties uostus. Per ketvirtį krovinių srautas tarp Roterdamo ir Viduržemio jūros uostų per metus padidėjo 2,9 proc.
Puikus kovas
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Antverpeno-Zeebrugės uoste krauta 7,04 mln. tonų krovinių, t. y. 2,4 proc. daugiau nei pernai.
Gera žinia ir teigiamas ženklas – padidėjęs konteinerių krovos mastas. Būtent ši kategorija daugiausia prisidėjo prie Belgijos uoste krautų krovinių padidėjimo. Sausio-kovo mėnesiais Antverpeno-Zeebrugės uoste buvo krauta 3,287 mln. TEU, t. y. 6 proc. daugiau nei pernai. Konteinerių krova padidėjo 8,6 proc. (iki 36,8 mln. tonų).
Be to, kovą konteinerių perkrovimo rodikliai buvo geriausi nuo 2021 m. kovo.
Dyzelino ir anglių kiekis mažėja
Tačiau kitose krovinių kategorijose užfiksuotas sumažėjimas. Generalinių krovinių per uostą per metus pervežta 7,8 proc. mažiau – 2,3 mln. tonų.
Ro-ro krovinių (0,5 mln. tonų) rezultatas, palyginti su 2023 m. I ketvirčiu, pablogėjo 6,9 proc. Dėl to kaltos spūstys šios rūšies krovinius aptarnaujančiuose terminaluose. Šioje kategorijoje ypač smarkiai sumažėjo transporto priemonių perkrovimas – naudotų automobilių daugiau kaip 5,2 proc., sumažėjo sunkvežimių – beveik 2,4 proc. ir naujų automobilių – 5,5 proc. Kalbant apie pastaruosius, 2024 m. sausio-kovo mėn. per Belgijos uostą buvo krauta 86 tūkst. automobilių.
Sausų krovinių krova taip pat smarkiai sumažėjo – 12,1 proc. per metus iki 3,5 mln. tonų. Didelis skirtumas buvo tarp iš uosto eksportuojamų krovinių, kurių apimtys sumažėjo 9,7 proc., ir atvykstančių krovinių – čia sumažėjimas siekė net 24,4 proc.
Labai sumažėjo (dėl švelnios žiemos) anglių krovos apimtys (daugiau kaip 6,8 proc.), taip pat gerokai sumažėjo grūdų (4,7 proc.), smėlio ir žvyro (1,2 proc.). Padidėjo metalo laužo (5,7 proc.) ir spalvotųjų metalų (4,7 proc.) kategorijos.
Antroje pagal perkrovimo apimtis kategorijoje po konteinerių – skystų krovinių – praktiškai išliko prieš metus buvusios apimtys. Rezultatas (22,8 mln. tonų) buvo 0,9 proc. prastesnis nei pernai. Augo mazuto (2,5 proc.), benzino (1,2 proc.) ir suskystintų gamtinių dujų (1 proc.) krovos apimtys. Kita vertus, po daugelio augimo ketvirčių gerokai sumažėjo dyzelino (4 proc.), taip pat suskystintų naftos dujų (11,5 proc.) ir apskritai visos skystojo kuro kategorijos (11,4 proc.) krova.
Teigiama, kad chemijos sektoriuje, kuris labai nukentėjo nuo ekonomikos nuosmukio, vėl padidėjo krovos apimtys. Chemikalai per uostą per metus atpigo 0,5 proc., o parafinas – 1,2 proc.
Hamburgo rezultatai
Trečias pagal dydį Europoje yra Hamburgo uostas. Jame iš viso krauta 27,4 mln. tonų krovinių. Palyginti su praėjusiais metais – 3,3 proc. mažiau.
Kaip ir Roterdamo bei Antverpeno uostų atveju, bendras rezultatas buvo prastesnis nei ankstesniais metais dėl gerokai sumažėjusio biriųjų krovinių krovos. Jų sumažėjo 11,9 proc. iki 8,2 mln. tonų. Skystųjų krovinių krovos sumažėjimas buvo ypač ryškus dėl didelių atsargų, susidariusių per pirmuosius karo Ukrainoje ketvirčius.
Port of Hamburg nuotr.
Amerikietiškas pakilimas
Šių metų pirmąjį ketvirtį Vokietijos uoste taip pat užfiksuotas konteinerių kiekio augimas. Uoste krauta 1,9 mln. TEU – 1,1 proc. daugiau nei pernai. Tonais – 0,7 proc. daugiau (iki 19 mln. tonų). Vokietijos uosto rinkodaros vadovas Axelis Matternas pabrėžia, kad tai rodo pasaulinės prekybos stabilizaciją. Tačiau, jo teigimu, duomenys neatitinka tikrovės.
„Ketvirčio duomenys apima trumpą laikotarpį ir nebūtinai lemia likusių metų perkrovimo tendencijas“, – pridūrė jis.
Įdomių išvadų galima padaryti išanalizavus konteinerių srautus Vokietijos uoste. Nors vyrauja bendradarbiavimas su Kinija (536 tūkst. TEU), per pirmąjį šių metų ketvirtį labai išaugo krovos apimtys su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Perkrovimai į šią šalį ir iš jos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 17,7 proc. iki 179 tūkst. TEU.
Ispanijos augimas
Iš kitų didžiųjų Europos uostų savo rezultatus paskelbė pagrindiniai Ispanijos uostai. Alchesiraso uoste 2024 m. I ketvirtį buvo krauta 26,6 mln. tonų, t. y. 3,3 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia prie to prisidėjo skystieji kroviniai, kurių krauta 7,5 mln. tonų (14 proc. daugiau nei pernai). Pagerėjo ir konteinerių pervežimai – 4,6 proc. iki 1,17 mln. konteinerių vienetų (TEU).
Valensijos uostas galėjo pasigirti net 12 proc. padidėjusiu konteinerių krovos apimčių augimu – iki 1,2 mln. TEU. Iš viso krauta 17,1 mln. tonų – 8 proc. daugiau nei pernai.
Baltijos uostų krova
Bendra Baltijos valstybių uostų krova pirmą šių metų ketvirtį sumažėjo 3 proc. arba 800 tūkst. tonų, praneša Klaipėdos uostas. Nors bendras regiono rezultatas nerodo ženklaus pokyčio, vertinant kiekvieno uosto rezultatą atskirai, fiksuojami skirtumai.
Pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste krauta beveik 8,5 mln. tonų krovinių. Palyginti šį kiekį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šiais metais fiksuojama 6 proc. auganti krova.
„Dažnai kartojame žodį „diversifikuotas“, kaip vieną iš Klaipėdos uosto konkurencinių pranašumų. Būtent tai, kad mūsų uoste kraunami beveik visų rūšių kroviniai ir lemia tai, kad šiandien galime fiksuoti augančią krovą. Jei pernai kalbėjome, kad Klaipėdos uostą visų geopolitinių įvykių sūkuryje gelbsti konteinerių ir SGD krova, šiandien fiksuojame augančią statybinių medžiagų ir iškasenų, ro-ro krovinių, grūdų krovą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Didžiausią įtaką krovos rezultatui darė auganti grūdų (+14 proc.) krova. Taip pat fiksuotas ženklus iškasenų ir statybinių medžiagų krovos augimas, jų krauta 46 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Klaipėdos uosto nuotr.
Ro-ro krovinių kiekis šiemet augo 19 proc. Šių krovinių kategorijose stebimas augimas ne tik lyginant pirmą šių ir praėjusių metų ketvirčius, tačiau ir žiūrint į ankstesnių metų statistiką.
Pirmą šių metų ketvirtį, palyginus jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito naftos produktų (-6 proc.), SGD krovinių (-6 proc.) krova. Nepaisant to, kad stebimas bendros konteinerių TEU krovos sumažėjimas, pirmą šių metų ketvirtį mūsų šalies uoste jų krauta 3 proc. (8 tūkst. TEU) mažiau nei pernai, bet registruojamas pilnų konteinerių kiekio augimas (+7 proc. arba +10 210 TEU).
Ventspilio uostas fiksavo didžiausią kritimą. Latvijos uoste krova krito 0,8 mln. tonų arba 25 procentais. Labiausiai sumažėjo naftos produktų, ro-ro krovinių ir anglies krova.
Rygoje fiksuojamas 11 proc. (0,5 mln. tonų) krovinių mažėjimas. Šiame uoste net 99 proc. krito anglies krovinio krova, taip pat ženkliai mažėjo statybinių medžiagų ir iškasenų, naftos produktų krova.
Talino uostas fiksuoja lygiai tokią pat krovą kaip ir pernai. Čia krito skystų krovinių krova, bet augo birių krovinių ir krovinių konteineriuose krova.
Bendradarbiavimas: Artūras Lysionok