Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sakė, kad dėl neramumų Raudonojoje jūroje krovinių gabenimas gali vėluoti iki dviejų savaičių, tačiau krovos mažėjimo ir vėlavimo terminale kol kas nejaučiama
„Kol kas krovos apimčių neveikia ir nematome vėlavimo, manau, kad dar tam tikras laikas turi praeiti“, – sakė Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) vadovas V. Šileika.
Tuo metu pasaulinės konteinerių gabenimo bendrovės „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) netiesiogiai valdoma viena didžiausių krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltė“ teigia, kad šiuo metu sunku apibendrinti, kaip įmonės veiklą paveiks pakitę laivybos maršrutai, nors jaučiama, kad konteinerių metų pradžioje atgabenama mažiau.
„Jau dabar matome, kad pirmosios sausio savaitės bus tuštesnės, nei įprasta, mat okeaniniams laivams teks sugaišti apie 10 papildomų dienų plaukiant aplink Afriką. Tikimės konteinerių apimties ūgtelėjimo vėlesnėmis savaitėmis, jam ruošiamės“, – teigiama „Klaipėdos Smeltės“ komentare.
V. Šileika teigia pastebintis signalų, kad verslas ima ieškoti kitų konteinerių gabenimo būdų – pervežti juos bendros paskirties laivais.
„Signalų, kad tam tikri krovinio savininkai svarsto galimybę sugrįžti į 2022 metų situaciją, kai dalis krovinių buvo gabenama bendros paskirties laivais, tai svarstoma tokia galimybė“, – sakė V. Šileika.
Jo vertinimu, laivybos linijos neramumus Raudonojoje jūroje gali išnaudoti kainų didinimui.
„Kainos, palyginus su gruodžio pabaiga, iš tiesų augo mažiausiai du kartus, tai iš dalies yra susiję ir su Raudonosios jūros krize, linijos yra priverstos plaukti ilgesniu maršrutu, naudoja daugiau degalų, nors per Sueco kanalą plaukiant kaštai irgi yra nemaži – yra kanalo mokestis, gal linijos tam tikrą situaciją išnaudoja ir didina kainą įvesdamos net papildomų įvairių mokesčių, susijusių su šia krize“, – teigė V. Šileika.
Po sukilėlių išpuolio prieš Danijos laivybos bendrovės „Maersk“ krovininį laivą ši įmonė sausio pradžioje paskelbė sustabdanti visus reisus per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą. Jam tenka iki 12 proc. pasaulinės prekybos, kilus pavojui šiam maršrutui gruodį JAV įsteigė tarptautinę karinio jūrų laivyno operatyvinę grupę Raudonosios jūros laivybai apsaugoti.
