Svarbiausia trumpai:
- Europos miestų vairuotojai, pasitelkus atvirus realiojo laiko eismo duomenis, galėtų sutaupyti 500–730 mln. valandų per metus. Šio laiko ekonominė vertė siektų 13,7–20 mlrd. eurų.
- Kaune jau naudojamos transporto srautų stebėjimo ir šviesoforų valdymo sistemos. Viešojo transporto prioriteto sprendimai įdiegti 30 sankryžų.
- Vilniuje eismo valdymui ir miesto planavimui pasitelkiami kamerų, jutiklių, telekomunikacijų bendrovių ir kiti duomenys, tačiau skirtingų sistemų integracija išlieka iššūkiu.
- Specialistų teigimu, didesnę naudą duotų ne vien naujos technologijos, bet ir efektyvesnis jau surinktų duomenų panaudojimas bei dalijimasis jais.
Spūstys kainuoja milijardus. Sprendimas – jau turimi duomenys?
Transporto spūstys Europos miestuose yra ne tik gyventojų patogumo, bet ir ekonominio efektyvumo problema. Ilgesnis kelionės laikas, neprognozuojamas eismas ir transporto srautų sutrikimai turi tiesioginį poveikį ir krovinių pristatymo organizavimui.
„EIT Urban Mobility“ Vakarų ir Šiaurės regionų inovacijų centrų direktoriaus Willemo Frederiko Metzelaaro teigimu, tyrimai rodo, kad atviri realiojo laiko eismo duomenys Europos miestų vairuotojams galėtų padėti kasmet sutaupyti nuo 500 iki 730 mln. valandų. Apskaičiuota šio laiko ekonominė vertė siektų 13,7–20 mlrd. eurų per metus.
Tačiau problema yra ne vien duomenų trūkumas. Didelė jų dalis jau surenkama naudojant eismo kameras, jutiklius, viešojo transporto sistemas ir kitas technologijas. Kur kas sudėtingesnis uždavinys – užtikrinti, kad skirtingų šaltinių informacija būtų suderinama ir naudojama priimant sprendimus.
Šiandien beveik kiekviena kelionė mieste palieka skaitmeninį pėdsaką – nesvarbu, ar priglaudžiate viešojo transporto kortelę prie skaitytuvo, atrakinate bendrojo naudojimo dviratį, ar jūsų judėjimą fiksuoja eismo jutikliai“, – teigia W. F. Metzelaar.
Jo teigimu, siekiant išnaudoti šių duomenų potencialą, būtina juos išvalyti, standartizuoti ir sudaryti sąlygas skirtingoms organizacijoms bei sektoriams keistis informacija.
Kaune šviesoforų darbą jau koreguoja pagal transporto srautus
Kaunas yra vienas Lietuvos miestų, kuriuose transporto srautams valdyti jau naudojami įvairūs duomenimis pagrįsti sprendimai. Miesto eismo valdymo centre stebimas transporto priemonių judėjimas, transporto srautų pasiskirstymas skirtingu paros metu ir susidarančios eilės. Surinkta informacija naudojama šviesoforų veikimo programoms koreguoti.
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovo Martyno Matusevičiaus teigimu, miestas taip pat plečia sistemą, leidžiančią identifikuoti transporto srautus ir analizuoti kelionių maršrutus.
Tai suteikia galimybę vertinti, kokiomis kryptimis transportas juda tarp miesto dalių ir kaip pasikeičia maršrutai pakoregavus eismo organizavimą“, – aiškina M. Matusevičius.
Tokie duomenys leidžia nustatyti gatvių atkarpas, kuriose transporto priemonės praranda daugiausia laiko, ir atitinkamai keisti eismo organizavimą. Pavyzdžiui, po didelių renginių Dariaus ir Girėno stadione naudojamos specialios šviesoforų veikimo programos, pritaikytos staiga padidėjusiems transporto srautams.
Transporto ir logistikos sektoriui tokios sistemos svarbios dėl galimybės geriau valdyti eismo srautus. Nuoseklesnis transporto judėjimas ir mažesni vėlavimai galėtų būti naudingi ir mieste prekes pristatančioms įmonėms, nors konkretaus šių sprendimų poveikio krovininiam transportui savivaldybė nepateikia.
Vilnius renka įvairius duomenis, bet jų integracija dar nebaigta
Vilniuje transporto ir judumo valdymui naudojama dar įvairesnių duomenų šaltinių. Pasak Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo patarėjo Daliaus Kazlausko, kamerų duomenys naudojami eismo stebėsenai, infrastruktūros priežiūrai ir civilinei saugai. Palydoviniai bei dronų duomenys padeda analizuoti miesto plėtrą ir infrastruktūros pokyčius, o agreguoti telekomunikacijų bendrovių duomenys suteikia informacijos apie gyventojų judėjimą.
Šiuo metu siekiama skirtingus duomenų šaltinius sujungti ir sudaryti sąlygas juos plačiau naudoti įvairiose miesto valdymo srityse. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės valdomos duomenų sprendimų bendrovės „ID Vilnius“ direktorius Vaidas Paulauskis pripažįsta, kad turimos technologinės galimybės ne visada išnaudojamos.
Nors mieste veikia įvairios kameros, jutikliai ir stebėjimo sistemos, jų surenkama informacija dažnai naudojama atskirai.
Šimtai kamerų įmontuoti šviesoforuose, bet kartais negalime žinoti, ar kelias žiemą būna nuvalytas. Naudodami technologijas galėtume susidaryti platesnį vaizdą, efektyviau spręsti problemas“, – pažymi V. Paulauskis.
Jo vertinimu, geresnė duomenų integracija padėtų tiksliau nustatyti spūsčių priežastis, stebėti gatvių priežiūrą ir greičiau reaguoti į incidentus. Tai aktualu ir transporto įmonėms, kurių veiklos efektyvumas priklauso nuo kelių būklės, eismo sąlygų bei galimybės laiku reaguoti į nenumatytus trikdžius.
Duomenų panaudojimą riboja ne vien technologijos
Vienas didžiausių iššūkių, specialistų teigimu, yra nepakankamas keitimasis informacija tarp skirtingų organizacijų. „EIT Urban Mobility“ tyrimo duomenimis, 75 proc. miestų judumo specialistų mano, kad geresnis dalijimasis duomenimis galėtų padidinti veiklos efektyvumą.
V. Paulauskio vertinimu, viena kliūčių yra ir griežtas požiūris į duomenų apsaugos reikalavimų taikymą.
Mes tarsi užrakiname duomenis, dėl to jų nepakankamai naudojame, o tai riboja partnerystes. Jei techniškai turime duomenis, bet jais negalime dalintis tokia apimtimi, kokia reikia, tai nėra gerai“, – teigia „ID Vilnius“ vadovas.
Kartu jis pripažįsta, kad asmens duomenų apsauga išlieka svarbi, o didesnis atvirumas gyventojams galėtų padėti stiprinti pasitikėjimą duomenų naudojimu. Transporto sektoriuje platesnis keitimasis informacija galėtų sudaryti sąlygas tiksliau prognozuoti eismo intensyvumą, geriau planuoti maršrutus ir operatyviau reaguoti į trikdžius.
Vis dėlto tam reikalingas ne tik techninis sistemų suderinamumas, bet ir aiškūs duomenų valdymo bei dalijimosi principai.
Kas toliau? Dirbtinis intelektas ir išmanesnis transporto valdymas
Abu didžiausi Lietuvos miestai numato tolesnę transporto duomenų sistemų plėtrą. Kaunas ketina plėsti transporto srautų ir kelionių maršrutų identifikavimo sistemą.
Vilnius daugiau dėmesio ketina skirti duomenų valdymo principams ir dirbtinio intelekto technologijų taikymui. D. Kazlausko teigimu, miestas jau turi bendrą dirbtinio intelekto politiką, rengia DI strategiją ir plėtoja technologinių kompetencijų centrą.
Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė pabrėžia, kad siekiant efektyviau išnaudoti sukauptą informaciją būtinas glaudesnis viešojo sektoriaus, verslo ir technologijų kūrėjų bendradarbiavimas.
Duomenys kuria vertę tik tada, kai jie virsta realiais sprendimais, todėl turime įtraukti rinkos ekspertus ir drąsiau išbandyti inovacijas praktikoje“, – teigia ji.
Transporto ir logistikos sektoriui svarbiausias klausimas – ar miestų surenkami duomenys ateityje taps praktiškai naudojama informacija, padedančia numatyti spūstis, planuoti pristatymus ir mažinti transporto prastovas. Lietuvos miestai jau turi tam reikalingų technologijų, tačiau kol kas didžiausias iššūkis yra ne duomenų surinkimas, o jų sujungimas ir panaudojimas realiems sprendimams.
