Po Izraelio smūgių Libane Iranas, protestuodamas, sustabdė tanklaivių judėjimą ir faktiškai uždarė vieną svarbiausių pasaulio energetikos maršrutų, praneša „Associated Press“. Taip buvo greitai pakirstas pasitikėjimas dar visai neseniai paskelbtomis JAV ir Irano paliaubomis.
Paliaubos, apie kurias balandžio 7 d. paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, buvo pristatytos kaip susitarimas, turintis atverti Hormuzo sąsiaurį ir stabilizuoti energijos tiekimą. Tačiau realybėje situacija pasisuko priešinga kryptimi.
Praėjus vos kelioms valandoms po šio pareiškimo, Izraelis surengė intensyviausius per pastarąsias savaites smūgius Libane – buvo atakuoti Beirutas, Bekaa slėnis ir Pietų Libanas. Teherano reakcija buvo greita ir tiesioginė: laivybos judėjimas buvo sustabdytas, o sąsiauris uždarytas.
„Popieriuje atviras“ – bet realiai ne
Dar prieš šią eskalaciją rinkos dalyviai abejojo, ar sąsiauris iš tiesų funkcionuoja normaliai. Praktinis vaizdas jau tada skyrėsi nuo politinių pareiškimų.
Laivybos analitikas Larsas Jensenas atkreipė dėmesį, kad Hormūzo sąsiaurio negalima laikyti realiai atviru, kol tranzitas išlieka politiškai kontroliuojamas, sąlygos nėra aiškios, o didieji operatoriai vengia maršruto.
Jo vertinimu, vien formalaus „atidarymo“ nepakanka – svarbiausia, ar vežėjai yra pasirengę grįžti. Kol to nėra, sąsiauris veikia tik teoriškai. Šį vertinimą iš esmės patvirtina ir naujausia rinkos informacija: laivybos srautai neatsistatė, o operatoriai išlieka atsargūs.
Naftos rinka greitai perskaičiavo riziką
Finansų rinkos į situacijos pokyčius sureagavo beveik akimirksniu. Po pirminio kainų kritimo, kurį buvo sukėlusios paliaubos, nafta vėl pradėjo brangti. „Brent“ kaina pakilo iki 98,44 dolerio už barelį, o WTI – iki 97,88 dolerio. Prekiautojai iš naujo įvertino riziką, kad Persijos įlankos tiekimas išliks sutrikęs ir greito normalizavimosi tikėtis neverta.
Tai rodo, kad rinkos nebetiki greitu stabilizacijos scenarijumi. Net trumpalaikiai geopolitiniai sukrėtimai dabar akimirksniu atsispindi kainose.
