Per mėnesį laivų srautas viename svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių sumažėjo drastiškai – nuo vidutiniškai 129 tranzitų per dieną vasarį iki vos 6 kovo pabaigoje. UNCTAD šį maršrutą jau apibūdina kaip „praktiškai uždarytą“.
Hormūzo sąsiauris yra viena pagrindinių pasaulio naftos ir dujų arterijų, todėl sutrikimas pirmiausia pasireiškia kaip energijos šokas. Naftos kainos po vasario pabaigos eskalacijos šoktelėjo, o kartu pabrango ir jų transportavimas.
Laivybos rinkoje tai matoma itin aiškiai – tanklaivių frachtų indeksai pakilo iki 188–215 punktų, kai bazinis lygis dar vasario pabaigoje buvo 100. Kitaip tariant, transportavimo kaštai kai kuriais atvejais išaugo dvigubai.
Šis kainų šuolis greitai persiduoda toliau – į gamybą, logistiką ir galutinį vartojimą. UNCTAD vertinimu, tai didina infliacijos riziką ir slopina paklausą, o kartu – ir bendrą ekonomikos augimą.
Prekyba lėtėja, neapibrėžtumas auga
Dar prieš eskalaciją pasaulinė prekyba rodė atsigavimo ženklus, tačiau dabar prognozės smarkiai koreguojamos. 2026 metų pasaulio BVP augimas vertinamas apie 2,6 proc., išsivysčiusioms ekonomikoms – tik 1,5 proc., o besivystančioms – 4,1 proc.
Pagrindinė problema – ne tik kainos, bet ir neapibrėžtumas. Geopolitinė įtampa mažina investicijas, trikdo logistiką ir verčia įmones atidėti sprendimus. Ryškiausias poveikis matomas besivystančiose šalyse, kurios ir taip veikė ribinėmis sąlygomis.
Po eskalacijos jų valiutos susilpnėjo – beveik 3 proc. Afrikoje, daugiau nei 2 proc. Lotynų Amerikoje ir apie 1 proc. Azijoje. Tuo pačiu kilo ir skolinimosi kaštai, nes padidėjo valstybinių obligacijų pajamingumai.
UNCTAD pateikia itin iškalbingą skaičių: 3,4 mlrd. žmonių gyvena šalyse, kurios skolų aptarnavimui jau dabar išleidžia daugiau nei sveikatos apsaugai ar švietimui. Tai reiškia, kad papildomas energijos ir prekybos šokas šias ekonomikas gali pastūmėti į dar gilesnę krizę.
Rizika peraugti į platesnę krizę
JT aiškiai įspėja – jei situacija Hormūzo sąsiauryje užsitęs, ji gali peraugti į grandininę krizę, apimančią energijos, prekybos ir finansų sistemas. Tarp siūlomų sprendimų – skubus finansavimas pažeidžiamoms šalims, skolų lengvinimas, plėtros bankų įsitraukimas ir centrinių bankų koordinuotos priemonės.
Transporto ir logistikos sektoriui ši situacija turi tiesioginį poveikį. Brangstant degalams, auga pervežimų kaštai, didėja rizika maršrutams, o planavimas tampa vis sudėtingesnis. Todėl įmonės vis aktyviau ieško būdų amortizuoti šį spaudimą – nuo maršrutų optimizavimo iki telematikos sprendimų, leidžiančių tiksliau valdyti degalų sąnaudas.
