„HHLA“ ir „HyperloopTT“ sukūrė novatorišką projektą, susijusi su „Hyperloop“ technologijos panaudojimu konteinerių terminaluose. Abiejų bendrovių – Vokietijos ir Amerikos – koncepcija buvo plėtojama per pastaruosius dvejus metus. Kūrėjai pristatys savo kūrinį „ITS World Congress“ mugės metu, kuri įvyks 2021 m. spalio mėnesį Hamburge.
„Hyperloop“ tai nauja idėja padidinti perkrovimo pajėgumus ir sumažinti konteinerių terminalų poveikį aplinkai. Vokietijos bendrovė „Hamburger Hafen und Logistik AG“ (HHLA) ir amerikiečių tyrimų bendrovė „Hyperloop Transportation Technologies“ (HyperloopTT) pradėjo darbą su „HyperPort“ projektu 2018 metais. Po to įmonės sukurs virtualios realybės technologijomis pagrįstą demonstratorių, kuris bus pristatytas „ITS World Congress“ metu.
„HyperPort“ bus grindžiamas dabartiniais pramonės standartais ir leis gabenti krovinius konteineriuose dideliu greičiu šimtu kilometrų atstumu. Planuojama, kad sistema saugiai ir efektyviai per parą gabens iki 2800 vnt. 20, 40 ir 45 pėdų konteinerių uždaroje veikimo aplinkoje.
„Naudojant tą pačią technologiją, kaip ir mūsų keleivių sistemose, „HyperPort“ gali apsaugoti tiekimo grandines ateityje ir tuo pačiu palengvinti darbą uostų regionuose“, – pakomentavo Andres De Leon, „HyperloopTT“ pirmininkas.
Naujas krovinių gabenimo lygis
Transporto kapsules sukūrė Ispanijos įmonė „Mormedi“. Sistemos technologija buvo sukurta bendradarbiaujant su kita Ispanijos įmone: „CT Ingenieros“ ir šiuo metu yra konstrukcijos fazėje. Iki šiol konstrukcijos darbams buvo skirta daugiau nei 20 tūkst. darbo valandų – t. y. projektui, analitiniams modeliams, optimizavimui ir vizualizavimui. Šiuo metu vyksta infrastruktūros ir komponentų optimizavimo darbai.
„Hyperloop technologija leidžia pakelti prekių gabenimą į naują lygį. „HyperPort“ koncepcijos dėka mes kuriame alternatyvius sprendimus esamoms transporto sistemoms, skirtoms ateities kroviniams gabenti sparčiai augančioje pasaulinėje rinkoje“, – pasakė Gerlinde John, „HyperPort“ projekto vadovė „HHLA“ įmonėje.
„HHLA“ yra didžiausias konteinerių terminalų operatorius Hamburge. Bendrovė 70 proc. priklauso Hamburgo miestui ir yra įsipareigojusi pasiekti Vokietijos energetikos transformacijos tikslą. Be darbo su „Hyperloop“, bendrovė taip pat atlieka tyrimus, susijusius su dronų naudojimu terminaluose ir žaliojo vandenilio naudojimu savo prietaisuose ir transporto priemonėse.
„Hyperloop“ ir „magrail“ technologija
2013 metais Elonas Muskas paskelbė dokumentą „Hyperloop Alpha“, kuriame buvo reklamuojama naujoji vakuuminio tunelio nomenklatūra – hyperloop. Be naujo pavadinimo suteikimo, Muskas išplėtė esamą vakuuminio tunelio idėją, pritaikydamas ją XXI amžiaus technologinėms galimybėms. Šiame dokumente Muskas panaudojo susisiekimo tarp Los Andželo ir San Francisko pavyzdį, kad galima būtų pavaizduoti, kaip hiperloop įgyvendinimas gali ne tik žymiai sutrumpinti kelionės laiką (35 minutes vietoj 6 valandų automobiliu), bet ir būti pelningas (numatomas 200 J energijos suvartojimas visiems riedmenims, palyginti su 800 J sunaudotu vienam keleiviniam automobiliui.)
Paskelbus dokumentą, susidomėjimas šiomis technologijomis žymiai išaugo. 2016 metais „Virgin Hyperloop One“ įmonė Nevadoje pastatė viso masto 500 metrų bandymų trasą. 2017 metų gegužės mėnesį įmonė atliko daugybę bandymų, įskaitant kapsulės važiuoklės bandymą arba pasyvaus levitavimo testą, o 2017 metų rugpjūčio mėnesį įvyko pirmasis jau integruotos kapsulės važiavimas.
„Hyperloop“ tai magnetinė vakuuminio tunelio sistema, kuri jungia oro ir sausumos transporto pranašumus. Naujoji transporto priemonė išsiskiria dideliu transporto priemonės pasiekiamu greičiu (net iki 1200 km val.), judant ir dirbant vakuumo aplinkoje, transporto priemonė nesiliečia su žeme.
Hyperloop Virgin, Unalive nuotr.
„Hyperloop“ sistema susideda iš linijinio variklio, magnetinės levitacijos ir vakuuminių vamzdžių technologijų. O „magrail“ tai unikali transporto sistema, sukurta Lenkijos technologijų bendrovės „Nevomo“, kuri numato esamų geležinkelio bėgių panaudojimą įvedant naują transporto priemonę.
„Magrail“ sistemoje naudojamas magnetinis traukinys, kuris juda iki 550 km/val. greičiu naudojant levitaciją. Šis hibridinis sprendimas leidžia „magrail“ sistemai ir įprastiems traukiniams važiuoti tomis pačiomis linijomis ir tuo pačiu metu.
“Nevomo” magnetinis traukinys/”Nevomo” nuotr.
Esamus bėgius galima papildyti linijiniu varikliu, sumontuotu tarp bėgių (naudojamas transporto priemonėms varyti ir stabdyti) ir bėgių šonuose sumontuotomis levitacinėmis plokštėmis (atsakingos už transporto priemonės pakėlimą virš paviršiaus ir šoninį transporto priemonės stabilizavimą).
Vienas didžiausių šio sprendimo privalumų yra galimybė panaudoti esamas geležinkelio bėgius – skirtingai nei „hyperloop“ sistemoje, nebūtina statyti visiškai naujos infrastruktūros, o tai turi didelę reikšmę ekonominio investicijų pelningumo kontekste.
HHLA nuotr.