Remiantis Finansų ministerijos užsakymu atliktu 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui vertinimu, numatoma, kad Lietuva, investuodama į inovacijas, reikšmingai prisidės prie šalies ekonomikos augimo, taip pat šios lėšos turės teigiamos įtakos bendros ES ir šalių-donorių rinkų stiprinimui.
„Investuodami į aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus – inovacijas, verslo produktyvumą prisidedame ne tik prie Lietuvos ilgalaikio ekonomikos augimo, bet ir bendros ES rinkos stiprinimo“, – sako finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Augs ir importas, ir eksportas
2014-2023 m. laikotarpiu ES investicijos ženkliau paveiks importo nei eksporto apimtis. Planuojama, kad dėl to importas iki 2023 m. papildomai augs beveik 9,8 mlrd. eurų, o eksportas – apie 3 mlrd. eurų. Vertinimo rezultatai rodo, kad dėl rinkos išaugusių importo srautų, projektų vykdytojai už įsigyjamas prekes ir technologijas iki 2030 m. sumokės apie pusę visų 2014-2020 m. laikotarpio gautų ES fondų lėšų. Taip dalis lėšų grįš ES valstybėms, daugiausia sumokančioms į ES biudžetą.
ES investicijų poveikio importui skaičiavimai rodo, kad bendras prekių ir paslaugų importas iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės iki 2023 m. padidės daugiau kaip 2,6 mlrd. eurų, o iki 2030 m. sudarys apie 3,5 mlrd. eurų.
Daugiau darbo vietų
ES investicijomis įgyvendinami projektai turės svarios įtakos ir Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimui. Jis turėtų būti apie 1,7 proc. didesnis nei būtų be šių investicijų. Skaičiuojama, kad iki 2023 m. kiekvienas iš ES 2014-2020 m. fondų investuotas euras atneš 1,88 euro nominalios BVP grąžos ir sukurs 12,6 mlrd. eurų papildomo BVP. Prognozuojant investicijų grąžą iki 2030 m. ji turėtų pasiekti 2,4 euro nominalios BVP grąžos. Lyginant su ankstesnių laikotarpių ES investicijų grąža, šiuo laikotarpio prognozuojamas didesnis investicijų efektyvumas.
Atlikta analizė parodė, kad ES investicijos taip pat turės reikšmingą socialinį efektą. Didžiausias poveikis užimtumo srityje, prognozuojamas 2021 m. – skaičiuojama, kad bus sukurta arba išsaugota daugiau kaip 50 tūkst. papildomų darbo vietų. Tai lems apie 3,4 proc. mažesnį nedarbo lygį ir darbo užmokesčio augimą Lietuvoje. Prognozuojama, kad iki 2023 metų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis dėl ES investicijų padidės maždaug 33 eurais, o tai lems 3 proc. didesnį darbo užmokestį šalyje.
2014–2020 m. ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–2027 m. vertinimo ataskaitą galite rasti >>> ČIA.
Šaltinis: Finansų ministerija
