Tai rodo Federalinės logistikos ir mobilumo tarnybos (BALM) kelių mokesčio duomenys. Jie atskleidžia dvi priešingas tendencijas: užsienio vežėjų aktyvumas Vokietijoje didėja, o vietinių vežėjų nuvažiuojami atstumai per ilgesnį laikotarpį mažėja. Ypač išsiskiria Centrinės ir Rytų Europos šalių įmonės.
2026 m. kovą apmokestinamais Vokietijos keliais sunkvežimiai nuvažiavo 3,71 mlrd. km – tai 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Augimas fiksuotas tiek vietiniuose, tiek tarptautiniuose vežimuose:
- Vokietijos transporto priemonės – 2,09 mlrd. km (3,6 proc. daugiau nei prieš metus);
- Užsienio transporto priemonės – 1,62 mlrd. km (5,8 proc. daugiau).
Tai rodo, kad bendrą augimą daugiausia lėmė užsienio vežėjų aktyvumas.
Lenkija išlieka lyderė, auga Lietuva
Tarp užsienio šalių vežėjų lyderių pozicijos nesikeičia, tačiau augimo tempai skiriasi.
- Lenkija – 710,8 mln. km (6 proc. daugiau nei prieš metus);
- Lietuva – 140,7 mln. km (8 proc. daugiau);
- Rumunija – 132,9 mln. km (13,4 proc. daugiau).
Lenkijos vežėjai išlieka didžiausia užsienio grupė Vokietijos rinkoje – kovą jų dalis sudarė apie 19,1 proc. viso užsienio transporto nuvažiuoto atstumo. Tačiau sparčiausiai auga Rumunijos įmonės, kurios išlaiko dviženklį augimo tempą. Lietuvos vežėjai taip pat didina apimtis greičiau nei bendras rinkos vidurkis.
Pirmąjį ketvirtį – 0,4 proc. mažėjimas
Nepaisant stipresnio kovo, 2026 m. sausio–kovo laikotarpiu bendras rezultatas išlieka neigiamas. Per pirmąjį ketvirtį sunkvežimiai, kurių leistina bendra masė viršija 3,5 tonos, Vokietijos apmokestinamais keliais nuvažiavo 10,02 mlrd. km – tai 0,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Skirtumai tarp segmentų išlieka ryškūs:
- Vokietijos transporto priemonės – 5,59 mlrd. km (2,3 proc. mažiau nei prieš metus);
- Užsienio transporto priemonės – 4,43 mlrd. km (2,1 proc. daugiau).
Tai reiškia, kad bendras rinkos rezultatas išlieka arti praėjusių metų lygio daugiausia dėl užsienio vežėjų aktyvumo, kai tuo metu vietinių įmonių segmentas traukiasi.
Rytų Europos vežėjų pozicijos stiprėja
Vertinant visą ketvirtį, Centrinės ir Rytų Europos vežėjų dalis Vokietijos rinkoje toliau didėja:
- Lenkija – 1,95 mlrd. km (1,8 proc. daugiau nei prieš metus);
- Lietuva – 387,6 mln. km (5,5 proc. daugiau);
- Rumunija – 352,9 mln. km (10,2 proc. daugiau).
Lenkija išlieka pagrindinė užsienio rinka – jos vilkikų dalis visame sunkvežimių sraute pirmąjį ketvirtį sudarė apie 19,4 proc. Rumunija išsiskiria sparčiausiu augimu, o Lietuva nuosekliai stiprina savo pozicijas tarptautinių pervežimų segmente.
Atsižvelgiant į kovo dinamiką, galima tikėtis, kad antrąjį ketvirtį bendras srautas stabilizuosis, tačiau vietinio Vokietijos transporto segmento atsigavimas išlieka pagrindinis veiksnys, lemsiantis bendrą rinkos kryptį.
