Pateikiame ispano vilkiko vairuotojo, panorėjusio likti anonimišku, pasisakymą. Jo nuomonei veikiausiai pritaria daug vairuotojų, taip pat ir iš kitų šalių.
99% transporto įmonių moka savo darbuotojams atlyginimus „vokeliuose”. Visi vairuotojai uždirba daugiau, nei parašyta darbo sutartyse. Gauna savo „Dieve, padėk” atlyginimą, t.y., pagrindą, siekiantį maždaug 750 eurų, priklausomai nuo autonominės bendrijos.
Gauname tiek, kiek užsidirbame – kuo daugiau kilometrų nuvažiuosi, tuo didesnį atlyginimą gausi.
Galbūt būtų geriau dirbti fabrike ir kasdien grįžti namo po 8 valandų, o ne po 14? Taip, gauname apie 1500 eurų, bet atskaičiavus pusryčius, pietus ir vakarienes, lieka gal 1000, be to, nuolat būname toli nuo namų. O atlyginimas „ant popieriaus” siekia vos 750 eurų.
Kodėl viskas vyksta būtent taip?
Viskas paprasta – iš nelegalaus atlyginimo nereikia mokėti nei socialinių įmokų, nei mokesčių. Pinigai nepatenka į valstybės biudžetą, neprideda dalies prie mūsų būsimų senatvės pensijų.
Problema yra rimtesnė, nei mums atrodo, įmonės plauna pinigus, kaip jiems patinka, o vairuotojai turi su tuo taikytis.
Tokio darbdavių elgesio motyvai yra aiškūs:
1. Kuo žemesnis atlyginimas, tuo mažiau darbdaviui reikia mokėti socialinių įmokų ir mokesčių
2. Atostogų metu vairuotojas gauna tik tiek, kiek yra nurodyta darbo sutartyje (750 eurų)
3. Vairuotojo nedarbingumo ar ligos atvejais darbdavys yra užtikrintas, kad vairuotojas, sveikas, ar ne, grįš prie vairo kaip įmanoma greičiau, kad nenumirtų iš bado.
4. Neteisėto atleidimo iš darbo atvejais darbuotojas turi teisę gauti kompensaciją, kuri taip pat yra skaičiuojama nuo atlyginimo.
Tai puikus sprendimas darbdaviams, tik, deja, ne darbuotojams.
Tokiomis spalvomis piešia vairuotojų gyvenimą ispanai, o kaip jis atrodo Lietuvoje?
Kviečiame diskutuoti komentaruose!