Žinote naujieną? Papasakokite mums apie tai!

Lietuva šių metų sausį-rugpjūtį į Didžiąją Britaniją eksportavo 9,2 karto daugiau kalakutienos nei prieš metus, tačiau situacija šioje šalyje gali keistis nuo kitų metų kovo, kai ji išstos iš Europos Sąjungos ir nebegalios ES taikomi muito tarifai iš Brazilijos ir JAV importuojamai kalakutienai.

Lietuvos statistikos departamento (STD) duomenimis, 2018 m. sausio-rugpjūčio mėnesiais iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją buvo eksportuota 35,659 t kalakutienos – 9,2 karto daugiau nei prieš metus. Jungtinės Karalystės aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento („Defra“) duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį Jungtinėje Karalystėje paskersta 3 mln. kalakutų ir pagaminta 32,2 tūkst. t kalakutų skerdenų, t. y. 0,4 proc. mažiau nei prieš metus.

Tačiau, kaip rašoma Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) leidinyje „Agro Rinka“, Jungtinės Karalystės kalakutienos gamintojų po „Brexit“ laukia sunkūs laikai. Susirūpinimą kelia ne tik galimas pigesnės importuotos produkcijos antplūdis, bet ir tai, kad bus sunkiau rasti darbuotojų sezoniniams darbams.

Įmonės perkelimas į kitą šalį

Dėl šios priežasties kai kurios įmonės svarsto perkelti dalį gamybos į kitas ES šalis, teigiama leidinyje. Vienas iš didžiųjų Jungtinės Karalystės kalakutų augintojų „Kelly turkeys“ jau planuoja perkelti 5 proc. savo auginamų 42 tūkst. veislinių kalakutų į Vokietiją arba Olandiją. Kompanijos savininkas nemato jokių teigiamų „Brexit“ pusių, išskyrus tai, kad sumažės biurokratinis aparatas. Tačiau neigiama įtaka bus akivaizdi. Nustojus galioti ES taikomiems muitų tarifams iš Brazilijos ir JAV importuojamai kalakutienai, vietos gamintojai nesugebės konkuruoti. Maža tikimybė, kad vartotojai bus pasirengę mokėti gerokai brangiau už savo šalyje pagamintą produkciją, nes jau ir šiuo metu didėja importas iš Lenkijos ir Ukrainos.

Nerimą kelia ir tai, kad Jungtinei Karalystei uždarius sienas laisvam darbo jėgos judėjimui iš ES, kalėdiniu laikotarpiu bus sunkiai įmanoma rasti darbuotojų visai darbo dienai, rašoma leidinyje.

Lietuvos įmonių mėsos produkcija

Lietuvos įmonėse apskritai šių metų trečiąjį ketvirtį broilerių mėsos ir kalakutienos gamyba didėjo, rašoma „Agro Rinkoje“. Šiuo laikotarpiu Lietuvos įmonėse buvo paskersta 14,463 mln. paukščių ir pagaminta 26,644 tūkst. t paukštienos skerdenų. Paukščių skerdimų buvo 0,2 proc. daugiau nei antrąjį metų ketvirtį, tačiau nedaug (0,03 proc.) mažiau, palyginti su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu.

Paukštienos gamyba, vertinant skerdenų svorį, analizuojamu laikotarpiu buvo 2,3 proc. mažesnė nei prieš metus. Iš to skaičius broilerių skerdimai šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 14,215 mln. vnt. ir, palyginti su antruoju ketvirčiu, padidėjo 0,3 proc., o, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, – 4,7 proc.

Analizuojamu laikotarpiu kalakutų buvo paskersta 133,373 tūkst. vnt., arba 0,8 proc., daugiau nei šių metų antrąjį ketvirtį ir 7,4 proc. daugiau nei 2017 m. trečiąjį ketvirtį. Broilerių mėsos gamyba 2018 m. sudarė 25,096 tūkst. t ir, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, padidėjo 4,8 proc., o kalakutienos pagaminta 1, 251 tūkst. t, arba 5,7 proc. daugiau nei prieš metus.

Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos įmonėse sumažėjo A klasės vištų kiaušinių pardavimų apimtys, o eksportas padidėjo. ŽŪIKVC duomenimis, 2018 m. liepos-rugsėjo mėnesiais Lietuvos rinkoje buvo parduota 161,61 mln. kiaušinių, t. y. 0,7 proc. mažiau nei antrąjį ketvirtį, tačiau 41,3 proc. daugiau nei tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu.

Vidutinė A klasės vištų kiaušinių pardavimo kaina šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 5,88 EUR/100 vnt. ir buvo 8,6 proc. mažesnė nei tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu.

Kiaušinių eksportas šių metų trečiąjį ketvirtį sudarė 28,82 mln. vnt. ir buvo nežymiai didesnis nei antrąjį ketvirtį, tačiau 36,9 proc. didesnis nei prieš metus.

komentarai

comments0 komentarų
thumbnail
Tam, kad nustatyti pranešimus apie komentarus, pereikite prie savo paskyros