Vežėjai atsargiai užsimena, kad vėl auga krovinių į Rusiją kiekis. Skeptikai tikslina, kad užsidirbti galima tiek, kiek prieš porą metų iki prasidedant krizei šioje šalyje, bet pastangų reikia dukart daugiau, rašo „Verslo žinios“.
Logistikos bendrovės „Rhenus Svoris“ generalinis direktorius Arūnas Bertašius tikina, kad Rusijos rinka atsigavimo ženklų rodė dar praėjusiais metais. Pernai šios bendrovės paslaugų dalis, tenkanti Rusijai, augo 24 proc. Tačiau, pasak jo, „maržos į ankstesnj lygį negrįžo, tik krovinių kiekis“.
Kroviniai, pasak pašnekovo, nepasikeitė – į Rusiją keliauja tos pačios prekės, kokių rusai pageidavo ir iki 2014 m. įvykusio apsikeitimo įvairiomis sankcijomis ir po to prasidėjusios krizės.
Vežame tą, ką vežėme. Žinoma, kalbu ne apie draudžiamus produktus. Ir svyravimų šiandien dar nėra. Tiesa, klausimas, ar jų nebus“, – gūžteli pečiais bendrovės „Rhenus Svoris“ vadovas.
Apie tai, kad krovinių į Rusiją yra, kalba ir Mečislavas Atroškevičius, transporto UAB „Mečys“ direktorius. Anot jo, jau praėjusių metų rudenį rinkoje buvo justi pagyvėjimas.
Tiesa, pasak jo, norui išnaudoti šalies kaimynės rinkos pagyvėjimą savo reikmėms koją gali pakišti Lietuvos ir Rusijos apsikeitimas leidimais vežti krovinius, įvykęs praėjusiais metais, kai Lietuva Rusijai suteikė papildomus 25.000 leidimų, o sau daugiau trišalių, kurių esą labiausiai reikia, neišsiderėjo.
Metų pabaigoje jautėme, kad ir krovinių yra, ir kainos auga, bet apsikeitus leidimais viskas nurimo. Mes dalį savo krovinių tiesiog atidavėme rusų vežėjams“, – tikina p. Atroškevičius. Tiesa, jis teigia, kad kroviniai, keliaujantys į Rusiją, nėra vien Lietuvos įmonių gaminiai. Anot p. Atroškevičiaus, vien iš lietuviškų krovinių vežėjai neišgyventų.
„Aišku, tai nėra blogai. Jeigu Vokietijos, Nyderlandų vežėjai nevažiuoja į Rusiją, o renkasi lietuvių įmones, kurios išmano šią rinką ir tvarkosi joje, tai viskas gerai“, – įsitikinęs pašnekovas.
Ypatingų krovinių pokyčių, tikina p. Atroškevičius, nėra, vežama tai, kas buvo vežama ir prieš porą metų – vartojimo prekės, kurių Rusija negamina šalies viduje.
Kitokios nuomonės laikosi „Axis Transport“ įmonių grupės bendraturtis Tomas Degutis. Pasak jo, dabartinio pagyvėjimo priežastis – artėjančios Velykos ir kitos šventės, tačiau bendro krovinių kiekio didėjimo jis teigė nepastebintis. Anot jo, teigti, kad Rusijos rinka atsigauna, dar anksti.
Išaugusio transporto į Rusiją skaičiaus nefiksuoja ir Muitinės departamentas. Iš jų pateiktos statistikos matyti, kad iki Rusijos krizės, 2014 m. sausį–vasarį, į šią šalį per Lietuvos sieną važiavo 14.680 krovininių automobilių. Prasidėjus krizei, šis skaičius susitraukė iki 9.334 automobilių per patį pati laikotarpį. Šiemet sausį–vasarį matyti šuolis į viršų – 11.014 automobilių, tačiau iki 2014 m. rezultatų dar nemažai trūksta.
Šaltinis: vz.lt
