Problema ta, kad patikros, nors ir griežtos, neapima visų rinkos dalyvių vienodai. Tai kelia vis daugiau diskusijų transporto sektoriuje, ypač tarp vietos vežėjų, kurie jaučia konkurencinį spaudimą.
Centraal Justitieel Incassobureau (CJIB), Nyderlandų centrinė baudų išieškojimo agentūra, paskelbė statistiką apie sankcijas, skiriamas nuo 2025 m. liepos 1 d. už įvažiavimą į žemos emisijos zonas transporto priemonėmis, kurioms taikomas draudimas. Bendras baudų skaičius jau siekia beveik 41 tūkst. ir toliau didėja.
Nyderlandai šiuo metu veikia 18 nulinės emisijos zonų, o artimiausiais metais planuojama pradėti dar 10. Draudimas taikomas komercinėms transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais, nebent vežėjas turi specialų leidimą. Reglamentavimas apima tiek lengvuosius komercinius furgonus iki 3,5 t, tiek sunkvežimius, su išimtimis daliai ADR vežimų, negabaritiniams pervežimams ir kai kurioms specialiosioms transporto priemonėms.
Milijoninės pajamos iš baudų
Baudos dydis siekia 120 eurų už lengvąsias komercines transporto priemones ir 310 eurų už transporto priemones, viršijančias 3,5 t. Iš viso tai jau sugeneravo apie 5 mln. eurų pajamų valstybės biudžetui.
Tuo pačiu statistikoje matyti pažeidimų mažėjimas, kas gali rodyti rinkos prisitaikymą prie naujų taisyklių. Griežtesni reikalavimai paskatino spartesnį alternatyvių pavarų sprendimų diegimą – elektrinių ir kitų mažos emisijos transporto priemonių segmentas Nyderlanduose šiuo metu yra vienas dinamiškiausių Europoje.
Taisyklių vykdymo spraga
Didžiausias ginčas kyla dėl to, kad baudų sistema praktiškai neapima transporto priemonių su užsienio registracijos numeriais. Nors kameros ir automatinės atpažinimo sistemos gali jas užfiksuoti, baudos realiai nėra išieškomos.
Tai reiškia, kad vietos operatoriai patiria visą reguliacinę naštą – investuoja į parkų atnaujinimą, moka už leidimus ar rizikuoja baudomis – tuo tarpu užsienio vežėjai dažnai lieka už sankcijų sistemos ribų.
Rinkos dalyvių vertinimu, tokia situacija sukuria nevienodas konkurencines sąlygas ir gali tapti teisinių ginčų objektu. Ypač atsižvelgiant į tai, kad klimato politikos priemonės ES mastu, įskaitant būsimą išplėstą apyvartinių taršos leidimų sistemą (ETS2), jau dabar didina vežėjų sąnaudas.
Jei nulinės emisijos zonų tikslas – mažinti taršą ir keisti transporto struktūrą, taisyklių taikymas turėtų būti vienodas visiems rinkos dalyviams. Priešingu atveju aplinkosaugos politika rizikuoja tapti konkurenciniu iškraipymu, o ne tvarios transformacijos instrumentu.
