Juodojoje jūroje dominuojanti Rusijos flotilė gali atkirsti priėjimą prie Ukrainos uostų, per kuriuos gabenama net 70 proc. Šios šalies importo ir eksporto. Rytų studijų centras potencialių ekonominių karo pasekmių analizėje rašo, kad esant visiškai jūrinei blokadai, Ukraina patirtų 180 mln. dolerių nuostolių per dieną.
Tiekimo grandinėms gresia kibernetinis karas
Karinis konfliktas Ukrainoje neturėtų stipriai sutrikdyti tiekimo grandinių, nes pagrindiniai jūrų transporto keliai (kuriais vykdoma daugiau nei 90 proc. pasaulinės prekybos) driekiasi toli nuo galimo prasidėti karo teatro.
Tačiau prieš kelerius metus Ukrainoje vykęs konfliktas parodė, kad tiekimo grandinės gali smarkiai nukentėti. Baimintis reikėtų rusų hakerių. Šio tipo atakos destabilizavo ukrainiečių elektros energijos tiekimą 2015 m. ir 2016 m.
2017 m. kibernetinis išpuolis prieš Ukrainos mokesčių sistemą pasklido po visą pasaulį ir sutrikdė uostų veiklą bei gamybos įmones visame pasaulyje. NotPetya viruso atakos metu nukentėjo, be kitų, bendrovės milžinės „Maersk“ ir „Fedex“, o išpuolius patyrusių įmonių nuostoliai siekė daugiau nei 7 mlrd. dolerių. Tuo metu vien „Maersk“ bendrovė prarado apie 300 mln. dolerių.
Jeigu įmonės patyrė tokius nuostolius dėl išpuolio kibernetinėje erdvėje šalutinio poveikio, tai baisu pagalvoti, kas galėtų įvykti tikslingos atakos atveju. Tokių pasekmių nereikėtų atmesti labai tikėtino keršto atveju už, pavyzdžiui, Vakarų šalių Rusijai įvestas sankcijas.
Amerikos kibernetinio saugumo ir infrastruktūros saugumo agentūra (CISA) įspėja JAV įmones dėl galimų Rusijos kibernetinių išpuolių.
Žaliavų kainos kyla
Pranašaujamo karo įtaką pajus iš esmės visi, nes šoktelės daugelio žaliavų kainos. Be jokios abejonės brangs nafta. Reuters cituojamoje „JP Morgan” analizėje daroma prielaida, kad naftos kaina už barelį gali išaugti net iki 150 dolerių, o tokiu atveju pasaulinio BVP augimas sulėtėtų iki vos 0,9 proc. pirmajame pusmetyje. Be to, tokia situacija skatintų vidutinės metinės infliacijos augimą iki 7,2 proc.
Išaugus naftos kainoms, reikia tikėtis ir dujų kainų augimo, kurį pajus daugelis Europos gavėjų, priklausomų nuo rusiško „žydriojo kuro“. Nors šildymo sezonas pamažu eina į pabaigą, tai dujos yra pagrindinis pramonėje naudojamas kuras. Galimos karo Ukrainoje pasekmės gali reikšti dujų tiekimo problemas daugelyje šalių, kurios jas importuoja iš Rusijos.
Rusija yra didžiausia šių javų eksportuotoja. Abi šalys eksportuoja javus per Juodosios jūros uostus, panašiai kaip ir Kazachstanas ir Rumunija, du reikšmingi javų eksportuotojai. Karas be jokios abejonės sutrikdys tiekimus, todėl išaugs maisto produktų kainos.
Be to, didžioji Ukrainos javų importuotojų dalis, tai Afrikos ir Azijos šalys. Maisto produktų ribojimas ir jų kainų augimas tose rinkose gali sukelti pilietinius neramumus regionuose, kurių, atrodytų, Rytų Europoje vykstantis karas neliečia.
Kilus karui, be jokios abejonės šoktelės ir metalų kainos. Rusija turi apie 10 proc. pasaulio vario rezervų, ji taip pat viena pagrindinių nikelio ir platinos gamintojų. Jau dabar nikelio kainos didžiausios nuo daugiau nei dešimtmečio ir siekia apie 25 tūkst. dolerių už toną. Po kelerius mėnesius trukusio paladžio kainų kritimo, pastaruoju metu jos auga.
Svarbu tai, kad šio metalo Rusijos eksportas sudaro net 45 proc. pasaulinės jo gamybos. Jis naudojamas automobilių pramonėje katalizatorių gamyboje, o elektronikos sektoriuje, be kita ko, integrinių grandynų gamyboje. Sustabdžius paladžio eksportą, padidės lustų krizė, kurios pasekmės bus jaučiamos automobilių gamybos sektoriuje.
Ekonominių ryšių nutraukimo grėsmė
Būtina pabrėžti, kad Ukraina ir Rusija, tai daugelio Europos ir JAV įmonių tiekėjos, ir tikrai čia neturima omenyje žaliavų. „Interos“ platformos, užsiimančios tiekimo grandinių tyrimais, duomenimis apie 1,1 tūkst. JAV ir 1,3 tūkst. Europos įmonių turi Rusijoje bent vieną tiesioginį tiekėją, o apie 400 vienos ir kitos šalies įmonių – pagrindinius tiekėjus Ukrainoje.
Įdomu tai, kad vos 6 proc. ryšių yra susijusių su nafta ir dujomis. IT ir programinė įranga, tai pagrindiniai bendradarbiavimo segmentai tarp Rytų ir Vakarų (12 proc. ryšių).
Aišku, JAV ir Europos ekonomikų mastu tiekimo grandinės dalyvaujant pagrindiniams tiekėjams iš Ukrainos ir Rusijos sudaro vos 0,75 proc. visų Vakarų įmonių verslo ryšių. Tačiau skaičiuojant taip pat antro ir trečio lygmens tiekėjus, tas skaičius išauga. Daugiau nei 5 tūkst. JAV ir Europos įmonių turi trečio lygio tiekėjų abiejų konflikto šalių valstybėse, o tai jau sudaro 2,8 proc. ir 2,4 proc.
JAV ir Europoje yra vos po 1 tūkst. įmonių, kurių tiekėjai antro lygmens iš Ukrainos ir Rusijos, vis dėlto šie tiekėjai yra priklausomi nuo daugiau nei 1,2 tūkst. kito lygmens konfliktuojančių valstybių tiekėjų. Bet kuriuo atveju dėl Rusijai taikomų sankcijų bei tiekimų iš abiejų šalių dėl karo veiksmų nutraukimo, tiekimas į kelis tūkstančius Vakarų įmonių bus nutrauktas.