Tut.by nuotr.

Kas kompensuos vežėjų nuostolius dėl sulaikytų vilkikų? Vyriausybės atsakymas

Vidutinis skaitymo laikas 2 minutės

Lietuvos transporto sektoriui dar tik pradedant skaičiuoti nuostolius po mėnesius trukusios krizės Baltarusijoje, Vyriausybė aiškiai brėžia ribą – valstybės biudžetas šių nuostolių nekompensuos.

Premjerė Inga Ruginienė trečiadienį pareiškė, kad atsakomybė už susidariusią situaciją tenka Minskui, o ne Vilniui. Tokia pozicija reiškia, kad vežėjams teks ieškoti sprendimų patiems – bent jau artimiausiu metu.

Premjerės argumentas paprastas: Baltarusija neteisėtai sulaikė Lietuvos transporto priemones, todėl būtent ji ir turėtų kompensuoti patirtą žalą.

„Baltarusija neteisėtai sulaikė vilkikus, tai jeigu ir kas turėtų galvoti apie kompensacijas, tai tiktai Baltarusija“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Tuo pačiu ji akcentavo, kad pats vilkikų grąžinimas jau yra reikšminga pagalba verslui.

„Man atrodo, vežėjai jau gauna didžiulę valstybės pagalbą, kad grįžta vilkika“, – pabrėžė ji.

Kitaip tariant, Vyriausybė situaciją vertina ne kaip ekonominę krizę, kurią reikia amortizuoti biudžeto lėšomis, o kaip geopolitinį konfliktą, kurio pasekmes turi spręsti tarptautiniu lygmeniu.

Verslui – likvidumo problema čia ir dabar

Tačiau transporto įmonių realybė yra kur kas labiau pragmatiška. Daliai jų vilkikai buvo sustabdyti beveik keturiems mėnesiams, o dabar, norint juos susigrąžinti, reikia sumokėti už saugojimą susikaupusias sumas.

Būtent čia atsiranda pagrindinė įtampa: net jei teoriškai kompensacijų turėtų reikalauti iš Baltarusijos, praktiškai pinigų reikia dabar.

Dalis įmonių paprasčiausiai neturi pakankamo likvidumo, kad galėtų iš karto padengti šias išlaidas. Tai reiškia, kad dalis transporto priemonių gali likti negrąžintos ne dėl politinių kliūčių, o dėl finansinių ribojimų.

Valdžia: dar per anksti kalbėti apie skaičius

Susisiekimo ministras Juras Taminskas situaciją vertina atsargiau. Jo teigimu, kol nėra tikslių duomenų, kiek transporto priemonių buvo įstrigusios ir kokio dydžio nuostoliai patirti, kalbėti apie bet kokius kompensavimo mechanizmus yra per anksti.

Tai rodo, kad net ir teoriškai diskusija apie valstybės pagalbą nėra visiškai uždaryta, tačiau kol kas ji neperžengia vertinimų stadijos.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite