Antradienio rytą per Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus į Lietuvą įvažiavo pirmieji aštuoni vilkikai. Tai pirmas materialus rezultatas po Baltarusijos režimo sprendimo leisti transporto priemonėms išvykti, tačiau srautai kol kas simboliniai – per valandą sieną kerta vos keli sunkvežimiai.
Esami pasienio pajėgumai iš esmės apibrėžia proceso tempą. Muitinės procedūros riboja pralaidumą iki kelių transporto priemonių per valandą, todėl net optimistiniu scenarijumi visų vilkikų grąžinimas gali užtrukti savaites ar net mėnesius.
Tai reiškia, kad dalis transporto įmonių dar kurį laiką negalės atkurti pilno veiklos pajėgumo – jų turtas fiziškai dar bus „užšaldytas“ už sienos.
Finansinis barjeras
Didžiausia kliūtis – ne logistika, o pinigai. Vilkikų išleidimas susietas su privalomu apmokėjimu už jų saugojimą. Nors oficialiai teigiama, kad įkainiai sumažinti, praktikoje sukauptos sumos išlieka reikšmingos.
Transporto įmonėms, kurių dalis parko kelis mėnesius nedirbo, tai tampa likvidumo problema. Rinkos dalyviai pripažįsta, kad ne visos įmonės turės finansinių galimybių greitai padengti šias išlaidas. Dėl to dalis vilkikų gali likti Baltarusijoje ilgiau – ne dėl politinių, o dėl finansinių priežasčių.
Net ir susimokėjus, įmonių laukia papildomi kaštai. Dalis vilkikų stovėjo neeksploatuojami kelis mėnesius, todėl reikės techninio paruošimo, remonto, vairuotojų paieškos. Tai reiškia, kad realus grįžimas į rinką bus dar lėtesnis nei fizinis transporto priemonių sugrąžinimas.
