Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka, kaip skelbia valstybinė agentūra „Belta“, leido išvykti krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos numeriais. Sprendimas priimtas išnagrinėjus Lietuvos ir Lenkijos vežėjų kreipimąsi, tačiau jis galios tik su viena esmine sąlyga – vežėjai turės sumokėti už priverstinį transporto priemonių saugojimą.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip kompromisas. Baltarusija atsitraukė nuo anksčiau skelbtos 120 eurų per parą rinkliavos. Vietoje jos dabar siūlomi mažesni tarifai – maždaug 47–48 eurai už vilkiką su puspriekabe per parą.
Tačiau realybėje tai vis dar reiškia milžiniškas sumas.
Per keturis mėnesius vienos transporto priemonės „išpirkimas“ gali kainuoti tūkstančius eurų. Asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas atvirai pripažįsta – ne visi vežėjai tai pajėgs.
„Stovėjome keturis mėnesius, tai yra apie 120 dienų. Jeigu pradiniame etape buvo 120 eurų už parą, tai už vieną vilkiką už keturis mėnesius – 14,4 tūkst. eurų. Aritmetika labai paprasta. Ir klausimai kyla, iš kur įmonės gaus tokias lėšas, iš kur gaus įmonės tiek vairuotojų, nes vairuotojai, aišku, jau dirba kitose įmonėse ir net ne mūsų šalyje“, – BNS sakė E. Mikėnas.
Jo vertinimu, jei bent pusė įmonių sugebės susimokėti, tai jau bus geras rezultatas. Likusiems vilkikai gali taip ir likti Baltarusijoje.
Sprendimas yra, bet aiškumo – dar ne
Nors formaliai žalia šviesa duota, praktikoje procesas dar neprasidėjo. Lietuvos institucijos ir verslo organizacijos pabrėžia – kol vilkikai fiziškai nekerta sienos, tol sprendimas lieka tik politiniu pareiškimu.
Premjerės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas ragina neskubėti su išvadomis. Pasak jo, apie realų proveržį bus galima kalbėti tik tada, kai pirmieji vilkikai pasieks Lietuvą.
Panašios pozicijos laikosi ir verslas. Tarptautinio transporto logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas teigia, kad įmonės kol kas nėra gavusios oficialių nurodymų ar kvietimų vykti pasiimti transporto priemonių.
„Matėme, kad yra žiniasklaidoje pranešimai, bet įmonės oficialiai dar negavo jokių pranešimų ar raginimų kažkur atvykti ir susimokėti“, – BNS teigė P. Drižas.
Logistinė krizė dar nesibaigė
Net jei procesas prasidės, iššūkiai tuo nesibaigs. Vien pasienio pralaidumas gali tapti rimta kliūtimi. Šiuo metu per Medininkų ir Šalčininkų punktus per parą įleidžiama apie 160 sunkiasvorių transporto priemonių. Jei vienu metu pajudėtų šimtai ar net tūkstančiai vilkikų, pasienyje susidarytų milžiniškos eilės.
„Linava“ skaičiuoja, kad tokio srauto suvaldymas gali užtrukti net mėnesį. Tai reikštų papildomas sąnaudas ir dar ilgesnį turto „įšaldymą“.
Sugrąžinti vilkiką – dar ne viskas
Net ir sumokėjus už saugojimą, vežėjų laukia praktiniai iššūkiai. Dalis vilkikų stovėjo nejudinami kelis mėnesius – juos reikės techniškai paruošti kelionei. Reikės rasti vairuotojus, organizuoti maršrutus, spręsti draudimo ir dokumentų klausimus.
Kaip pripažįsta pats E. Mikėnas, kai kuriais atvejais gali tekti „prikelti iš numirusių“ transporto priemones, kurios ilgą laiką nebuvo eksploatuojamos. Todėl daliai įmonių teks skaičiuoti ne tik, ar gali susimokėti, bet ir ar apskritai verta susigrąžinti vilkikus.
