Asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika sako, kad pusmečio nuosmukiui daugiausiai įtakos turėjo smarkiai sumažėjusi trąšų krova ir mažėjantis šalies pramonės eksportas.
„Praėjusių metų pradžioje dar buvo kraunamos baltarusiškos trąšos (…) Eksportas neauga, eksportas mažėja, kai kurios Lietuvos pramonės šakos patiria tam tikrų sunkumų“, – ketvirtadienį žurnalistams Klaipėdoje sakė V. Šileika.
Skystų krovinių šiemet perkrauta 3,6 mln. tonų (4 proc. mažiau), birių krovinių – 4,2 mln. tonų (22 proc. mažiau), o generalinių krovinių krova mažėjo 6 proc. iki 8,4 mln. tonų.
Uoste perkrautų trąšų kiekis šiemet sumažėjo 80 proc., ro-ro krovinių – 15 proc., tačiau konteinerių daugėjo 1 proc., o suskystintų gamtinių dujų krova augo 32 proc., grūdų – 53 proc.
V. Šileika teigia, kad antrojo pusmečio uosto rezultatai priklausys nuo Lietuvos pramonės eksporto, grūdų derliaus ir geopolitinių veiksnių.
„Antrasis pusmetis didžiąja dalimi priklausys nuo to, kaip toliau vystysis mūsų pramonė, koks jos eksporto augimas galimas, gal atsistatys baldų, medienos pramonė, kuri sugebės generuoti didesnius krovinių srautus ir gerins uosto statistiką, koks numatomas derlius (…), galimi tam tikri geopolitiniai veiksniai“, – kalbėjo V. Šileika.
Sankcijų poveikis
Uosto rezultatams įtakos gali daryti ir vienuoliktasis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas, kuriame numatyta užkirsti kelią kai kurioms prekės patekti į šią šalį per kaimynines valstybes siekiant apeiti sankcijas.
„Su nauju sankcijų paketu ateina galbūt tam tikri reikalavimai, kur iš tiesų yra galimas poveikis Centrinės Azijos kroviniams, Kazachstanui, Uzbekistanui“, – teigė V. Šileika.
Asociacijos vertinimu, šiemet krova Klaipėdos uoste sieks apie 30-32 mln. tonų. Pernai jame perkrauta 36 mln. tonų krovinių – 21 proc. mažiau nei 2021 metais (45,6 mln. tonų).