Tuo metu Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigia, jog uostas stengiasi suaktyvinti konteinerių krovą ir ji didėja.
„Konteinerių krova išgyvena tam tikrą neapibrėžtumo laikotarpį. Iš dalies matome tą augančią krovą dėka vadinamojo transhipment’o (perkrovimo) – konteineriai, kurie pakraunami „Klaipėdos Smeltėje“ kaip paskirstymo uoste. Yra ir kitos tendencijos: importas, eksportas ir dalis tranzito rodo šiek tiek kitus ženklus, ta krova šiek tiek mažėja“, – šią savaitę žurnalistams sakė V. Šileika.
Anot jo, tai nulemia įvairios priežastys. Viena jų – neapibrėžta geopolitinė situacija.
„Kita tendencija, kurią stebime keletą metų – labai aukštos konteinerių gabenimo kainos verčia krovinių savininkus pereiti iš konteinerizuotų krovinių atgal į generalinių krovinių laivus. Tokias tendencijas stebime ir Lietuvoje“, – teigė KKT vadovas.
Jo teigimu, būtent šios priežastys neleidžia pasidžiaugti „tokiu dideliu augimu“.
„Manau, viskas laikina, po truputį atsistatys. Tiekimo grandinės keičia savo kryptis iš Rytų, vis daugiau prekių mes gauname iš Vakarų, tos prekės yra gabenamos konteineriais. Aš manau, tai leis kompensuot netektis dėl sankcijų poveikio ir tranzito netekčių“, – kalbėjo V. Šileika.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas teigė, jog per septynis metų mėnesius konteinerių krova per du pagrindinius uosto terminalus augo 60 proc., palyginti su pernai tuo pat laiku.
„Žinoma, kokios yra dedamos Klaipėdos uosto pastangos šiandien suaktyvinti konteinerių krovą. Šiandien toje situacijoje, kurią turime geopolitinę, matome, kad konteinerių krova imant bendrus skaičius traukia uostą. Konteinerių krova didėja“, – šią savaitę žurnalistams sakė A. Latakas.
Ryžiai – nebe konteineriuose
Anot V. Šileikos, pastebima, kad kai kurie kroviniai perėjo iš konteinerių atgal į generalinių krovinių laivus.
„Imkime tokį krovinį – ryžiai, kurie natūraliai visada būdavo gabenami konteineriais, dėl aukštų gabenimo kainų buvo sukaupta didelė partija ir tie ryžiai gabenami didelėmis partijomis generalinių krovinių laivais“, – sakė KKT vadovas.
Pasak jo, tokį žaliavų gabenimo kelią pasirinko ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti bendrovė „Neo Group“, nors anksčiau jas gabendavo konteineriais.
„Jei anksčiau vyko procesas, kuris vadinamas konteinerizacija, visi kroviniai buvo gabenami konteineriais, dabar vyksta atvirkščias procesas – dekonteinerizacija“, – kalbėjo V. Šileika.
Jo teigimu, aukštą gabenimo konteineriais kainą nulemia „didžiulė paklausa ir maža pasiūla“. Iš Kinijos krovinius gabenantys laivai yra perpildyti, tad susidaro „tam tikras deficitas ir klientas pasirengęs mokėti daugiau, kad patektų į konteinerinius laivus“.
„Kažkuriuo metu daug tuščių konteinerių buvo susikaupę Europoje, Amerikoje, o toje pasaulio kalvėje, Kinijoje konteinerių trūko. Po truputį įsivėlė kainų spiralė, kuri kilo į viršų. Vienu momentu kainavo vos ne 20 tūkst. eurų atgabenti konteinerį iki Klaipėdos, dabar kainos mažėja, bet nėra pasiekusios ikipandeminio lygio. Manau, po truputį stabilizuosis ir vėl išliks patraukliausios krovinių gabenimo būdas“, – sakė terminalo vadovas.
Pernai du Klaipėdos uoste KKT valdomi terminalai perkrovė 5,9 mln. tonų krovinių – 2 proc. daugiau nei 2020 metais. Bendrovė aptarnavo 13 proc. daugiau laivų. Visus metus KKT veikė negalėdama visiškai išnaudoti savo krantinių, nes dalis iš jų buvo rekonstruojama.
Bendrovės krovos pajėgumai siekia iki 7,5 mln. tonų krovinių per metus.
Pernai Klaipėdos uoste krauta 45,6 mln. tonų krovinių, iš jų generalinių – kiek daugiau nei 10 proc.,arba beveik 1,5 mln. tonų daugiau nei 2020 metais. Šiam segmentui priskiriamų krovinių konteineriuose pernai krauta 8 proc. daugiau.