Europos uostai: Wilhelmshavenas šovė į viršų, Hamburgas ir Antverpenas prarado krovinių

Skirtingus uostų rezultatus lėmė ne viena priežastis. Vienur srautus ribojo terminalų modernizavimas ir streikai, kitur – silpnesnis Europos eksportas, geopolitiniai trikdžiai ar pasikeitusios prekybos kryptys. Duomenys taip pat rodo vis ryškesnį skirtumą tarp bendros krovinių apyvartos tonomis ir konteinerių srauto.

Roterdamas išlaikė lyderio poziciją

Roterdamas pagal bendrą krovinių apyvartą išliko didžiausias tarp nagrinėjamų Europos uostų. Per pirmuosius šešis 2026 m. mėnesius čia perkrauta 212 mln. tonų krovinių – 0,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Augimą daugiausia palaikė birieji kroviniai. Sausųjų biriųjų krovinių apimtis didėjo 1,7 proc., skystųjų – 2,4 proc. Tuo metu konteinerių segmentas iš esmės stovėjo vietoje: apyvarta, skaičiuojant TEU, sumažėjo 0,1 proc., o konteineriais gabentų krovinių svoris – 2,6 proc., iki 98,5 mln. tonų.

Tačiau bendras skaičius slepia ryškius atskirų prekybos krypčių pokyčius. Tolimųjų maršrutų konteinerių srautas, skaičiuojamas TEU, augo 5,2 proc., importas iš Azijos – 8 proc., o konteinerių apyvarta su Šiaurės Amerika padidėjo 13 proc.

Kita vertus, pakrautų konteinerių eksportas sumažėjo 1 proc. Dar ryškesnis nuosmukis fiksuotas tranzitinio perkrovimo segmente – jis smuko 20 proc. Uostas tai siejo su nepakankamais terminalų pajėgumais. Papildomų pajėgumų keliuose konteinerių terminaluose tikimasi nuo 2026 m. pabaigos.

Energetikos rinkos pokyčiai buvo palankūs daliai kitų Roterdamo krovinių. Naftos produktų perkrovimas padidėjo 11,5 proc., iki 25 mln. tonų, o jų eksportas – 36 proc. Anglių apimtis išaugo 17,8 proc. Dalį šių pokyčių uostas siejo su sutrikimais Persijos įlankoje ir padidėjusiomis energijos kainomis.

Antverpeno-Briugės uostą spaudė streikai ir silpnesnis eksportas

Antverpeno-Briugės uoste sausį–birželį perkrauta 133,9 mln. tonų jūrinių krovinių – 2,4 proc. mažiau nei prieš metus. Didžiausią neigiamą įtaką turėjo konteinerių segmentas. Palyginti su itin stipriu 2025 m. pirmuoju pusmečiu, konteinerių apyvarta, skaičiuojant TEU, sumažėjo 1,5 proc., o pagal svorį – 3,6 proc.

Ypač ryškus buvo eksporto silpnėjimas. Pakrautų eksporto konteinerių sumažėjo 5,7 proc., o tuščių konteinerių apyvarta išaugo 13,7 proc. Uosto vertinimu, ši dinamika atspindi sudėtingą Vakarų Europos pramonės eksporto padėtį.

Rezultatus pablogino ir keli dideli veiklos sutrikimai. Kovo mėnesį keturias dienas trukęs su laivybos paslaugomis susijęs streikas, uosto skaičiavimu, kainavo apie 100 tūkst. TEU. Balandį dėl naftos išsiliejimo Deurganck doke prarasta dar maždaug 85 tūkst. TEU, o birželį pilotų streikas lėmė maždaug 75 tūkst. TEU nuostolį. Bendra trijų incidentų įtaka siekė apie 260 tūkst. TEU.

Pastebimai keitėsi ir prekybos geografija. Importas iš Persijos įlankos šalių sumažėjo 57 proc. Pakrautų konteinerių importas iš Jungtinių Valstijų smuko 10,4 proc., eksportas į šią rinką – 16,5 proc.

Tuo metu prekyboje su Kinija tendencijos buvo priešingos – augo konteinerių, transporto priemonių ir plieno srautai.

Ne visuose segmentuose rezultatai blogėjo. RoRo krovinių apyvarta padidėjo 5,9 proc., o aptarnautų naujų transporto priemonių skaičius išaugo 7,7 proc., iki 1,695 mln. vienetų. Tačiau įprastų generalinių krovinių sumažėjo 11,7 proc.

Hamburgui trukdė terminalų modernizavimas

Didžiausias Vokietijos jūrų uostas pirmąjį pusmetį perkrovė 56,1 mln. tonų krovinių – 3,1 proc. mažiau nei prieš metus. Konteinerių apyvarta siekė 4 mln. TEU ir sumažėjo 3,8 proc. Pagal svorį konteinerių krovinių buvo 4 proc. mažiau.

Hamburgo uosto direkcija vienu svarbiausių veiksnių įvardijo vykstantį „HHLA“ terminalų modernizavimą. Dėl darbų laikinai sumažėjo krovinių tvarkymo pajėgumai.

Atskirų prekybos krypčių rezultatai išsiskyrė. Konteinerių srautas su Singapūru padidėjo 13,1 proc., su Suomija – 24,7 proc., su Indija – 7,2 proc., su Maroku – 4,7 proc.

Vis dėlto augimas šiose rinkose neatsvėrė silpnesnių srautų kitomis svarbiomis kryptimis. Konteinerių apyvarta su Jungtinėmis Valstijomis sumažėjo 13,5 proc., taip pat traukėsi prekybos srautai su Kinija ir Jungtine Karalyste.

Biriųjų krovinių apimtis smuko 1,1 proc., iki 15,9 mln. tonų. Skystųjų biriųjų krovinių sumažėjo net 14 proc. Dalį kritimo uostas siejo su mažesniu mineralinės naftos importu ir nuo balandžio jaučiamais energetikos rinkos sutrikimais.

Sausųjų biriųjų krovinių apimtis, priešingai, padidėjo 4,2 proc. Įprastų generalinių krovinių sumažėjo 5 proc., iki 535 tūkst. tonų, daugiausia dėl silpnesnio plieno gaminių eksporto.

Alchesirasas augino konteinerių srautą

Pietų Europoje esančiame Alchesiraso uoste pirmąjį pusmetį aptarnauta daugiau nei 50 mln. tonų krovinių – 1,6 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Tačiau konteinerių segmente tendencija buvo priešinga. Jų apyvarta padidėjo 3 proc., iki 2,4 mln. TEU.

Augimą palaikė didesnės pakrautų importo ir eksporto konteinerių bei šaldytuvinių krovinių apimtys. Daugėjo mangų, avokadų ir kitų žemės ūkio produktų importo, nes uostas aptarnavo Europos rinką laikotarpiu, kai vietinės Pirėnų pusiasalio produkcijos pasiūla dar buvo ribota.

Tarp sparčiausiai augusių prekių kilmės šalių buvo Brazilija, Egiptas, Argentina ir Čilė.

Ypač stiprus Alchesirasui buvo birželis. Bendras perkrautų krovinių kiekis viršijo 8,7 mln. tonų ir buvo 9 proc. didesnis nei prieš metus. Konteinerių apyvarta tą mėnesį siekė 417,3 tūkst. TEU – 2 proc. daugiau. Sunkvežimių srautas padidėjo 11 proc., iki 45,4 tūkst. transporto priemonių.

Wilhelmshaveno konteinerių apyvarta šoktelėjo 36 proc.

Ryškiausias augimas užfiksuotas Žemutinės Saksonijos jūrų uostuose. Devyni regiono uostai kartu per pirmąjį pusmetį perkrovė 31,1 mln. tonų jūrinių krovinių – 7 proc. daugiau nei prieš metus.

Konteinerių apyvarta išaugo net 36 proc., iki 898,2 tūkst. TEU. Generalinių krovinių kiekis padidėjo 25 proc. ir viršijo 12 mln. tonų. Tuo metu biriųjų krovinių apimtis sumažėjo kiek mažiau nei 2 proc., iki maždaug 19,1 mln. tonų.

Beveik visas regiono konteinerių srautas teko Wilhelmshavenui. Uostas iš viso aptarnavo apie 20,6 mln. tonų krovinių – 14 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį. Konteinerių apyvarta viršijo 898 tūkst. TEU ir išaugo 36 proc.

Wilhelmshavene taip pat aptarnauta beveik 68 tūkst. naujų transporto priemonių. Kito Žemutinės Saksonijos uosto – Cuxhaveno – rezultatai buvo gerokai silpnesni. Jūrinių krovinių apimtis smuko 32 proc., iki 1,3 mln. tonų.

Toks kritimas daugiausia aiškinamas aukšta palyginamąja baze: 2025 m. pirmąjį pusmetį uoste buvo perkrautas neįprastai didelis statybinių medžiagų kiekis.

Generalinių krovinių, tarp jų vėjo energetikos įrangos komponentų, srautai keitėsi palankiau, tačiau naujų transporto priemonių aptarnavimas sumažėjo iki 185,5 tūkst. vienetų.

Vienos krypties Europos uostų rinkoje nėra

Pirmojo pusmečio rezultatai rodo, kad 2026 m. Europos uostų rinkoje nėra vienos aiškios tendencijos.

Roterdamas išlaikė beveik stabilias bendras apimtis, tačiau jo konteinerių segmente ryškėjo importo ir eksporto disbalansas. Antverpeno-Briugės uostą slėgė silpnesnis eksportas ir keli dideli veiklos sutrikimai, Hamburgą – terminalų modernizavimas ir mažesni srautai su dalimi pagrindinių prekybos partnerių.

Alchesiraso rezultatai parodė, kad konteinerių apyvarta gali augti net mažėjant bendram krovinių tonažui. Dar ryškesnį atotrūkį pademonstravo Wilhelmshavenas, kurio 36 proc. siekęs konteinerių srauto šuolis gerokai pranoko bendros krovinių apyvartos augimą.

Kartu duomenys išryškina ir platesnę Europos prekybos problemą – silpnesnį eksportą bei didėjantį importuojamų ir eksportuojamų konteinerių disbalansą. Tai ypač matyti Roterdame ir Antverpeno-Briugės uoste, kur mažėjo pakrautų eksporto konteinerių srautas.

Palyginamų viso 2026 m. pirmojo pusmečio Bremeno ir Bremerhaveno duomenų pateiktoje medžiagoje nėra. Joje nurodoma, kad „bremenports“ statistikoje tuo metu buvo paskelbti tik mėnesiniai 2026 m. rodikliai iki gegužės, todėl šie uostai į pusmečio palyginimą neįtraukti.