Nors kovą kai kuriuose uostuose jau matėsi atsigavimo ženklų, bendra situacija išliko nevienoda. Augo dalis srautų iš Azijos ir skystųjų krovinių segmentas, tačiau Europos eksportas silpnėjo, mažėjo plieno krovinių, o laivybos tvarkaraščius toliau trikdė vėlavimai ir maršrutų koregavimai.
| Uostas / operatorius | 2026 m. I ketv. bendra krova | Pokytis per metus | Konteinerių rezultatas |
| „HHLA“ terminalai | 1,462 mln. TEU | -5,3 proc. | Hamburgo terminalai: -6,6 proc. iki 1,374 mln. TEU |
| Hamburgo uostas | 27,8 mln. tonų | -2,0 proc. | 2,0 mln. TEU, -1,6 proc. |
| Roterdamas | 103,0 mln. tonų | -0,7 proc. | TEU +0,3 proc.; tonomis -3,2 proc. |
| Antverpenas–Briugė | 65,5 mln. tonų | -3,2 proc. | TEU -2,6 proc.; tonomis -5,5 proc. |
Žiemos orai smarkiai paveikė krovos darbus
Pirmąjį ketvirtį Šiaurės jūros regione nuolat kartojosi sniegas, ledas ir stiprios audros. Hamburgo uostas nurodo, kad sausį sudėtingos oro sąlygos apsunkino krovos darbus visoje pakrantėje, nors laivyba į uostą nebuvo sustabdyta. Vasarį ir kovą situacija pamažu gerėjo, todėl dalį metų pradžios atsilikimo pavyko kompensuoti.
Žiemos poveikį aiškiai pajuto ir terminalų operatorė „HHLA“. Dėl nepalankių oro sąlygų buvo ribojamos terminalų operacijos, o geležinkelių tinkle daugėjo vėlavimų dėl užšalusių iešmų ir laikinai uždaromų ruožų.
Per ketvirtį „HHLA“ konteinerių krova sumažėjo 5,3 proc. ir siekė 1,462 mln. TEU. Intermodalinių pervežimų apimtys sumažėjo 1,5 proc. – iki 489 tūkst. TEU. Kelių transportu pervežta 65 tūkst. TEU – 4,5 proc. mažiau nei prieš metus, o geležinkeliais – 424 tūkst. TEU, arba 1,1 proc. mažiau.
Panaši situacija susiklostė ir Antverpeno–Briugės uoste. Čia papildomų problemų sukėlė stiprios audros Biskajos įlankoje bei keturias dienas trukęs streikas dėl pensijų reformos. Uosto vertinimu, dėl šių priežasčių buvo prarasta apie 100 tūkst. TEU – dalis laivų nukreipti į kitus uostus, o kai kurių reisų nepavyko aptarnauti visa apimtimi. Nuo vasario vidurio, ypač kovą, konteinerių srautai pradėjo atsigauti.
Skirtingos prekybos kryptys rodo nevienodą paklausą
Hamburgo statistika atskleidžia besikeičiančią tarptautinės prekybos geografiją.
Krovinių srautai su Malaizija išaugo 54,5 proc., su Indija – 14,8 proc., o su Singapūru – 5,2 proc. Tuo metu krova su Kinija sumažėjo 3 proc., o su Jungtinėmis Valstijomis – net 24,5 proc.
Uostas taip pat fiksavo 9,7 proc. tradicinių generalinių krovinių mažėjimą, daugiausia dėl sumažėjusio plieno eksporto.
„HHLA“ nurodo, kad Hamburgo terminaluose susilpnėjo srautai iš Šiaurės Amerikos ir Tolimųjų Rytų, ypač Kinijos. Taip pat mažėjo feeder tipo pervežimai iš Skandinavijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės, nors Vokietijos bei Lenkijos kroviniai augo.
Dalį nuosmukio kompensavo tarptautiniai „HHLA“ terminalai. Jų konteinerių krova padidėjo 21,5 proc. iki 88 tūkst. TEU, daugiausia dėl geresnių rezultatų „HHLA PLT Italy“ terminale ir Odesos konteinerių terminale.
Antverpenas–Briugė taip pat fiksavo silpnesnį Vakarų Europos eksportą ir mažesnius plieno krovinius į Jungtines Valstijas, Meksiką bei Kanadą. Uosto vertinimu, tam įtakos turėjo ir nuo 2026 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti Europos Sąjungos anglies dioksido pasienio korekcinis mechanizmas (CBAM).
Viena iš nedaugelio augusių sričių buvo RoRo segmentas, kurį skatino didesni naujų automobilių ir sunkiosios technikos srautai.
Roterdamas išsilaikė dėl skystųjų krovinių
Iš keturių didžiausių analizuotų uostų stabiliausius rezultatus demonstravo Roterdamas. Per pirmąjį ketvirtį uostas perkrovė 103 mln. tonų krovinių – vos 0,7 proc. mažiau nei prieš metus.
Pagrindiniu augimo varikliu tapo skystųjų krovinių segmentas. Jo apimtys padidėjo 2,2 proc. Mineralinių naftos produktų krova išaugo 10,3 proc., suskystintų gamtinių dujų – 1,7 proc., o žalios naftos – 1,7 proc. iki 25,2 mln. tonų.
Konteinerių rezultatai buvo nevienodi. TEU išraiška krova padidėjo 0,3 proc., tačiau tonomis sumažėjo 3,2 proc. Tam įtakos turėjo 14 proc. išaugęs tuščių konteinerių eksportas į Aziją.
Papildomu iššūkiu tapo vieno didelio terminalo operacinės sistemos atnaujinimas, dėl kurio nepavyko pasiekti planuotų krovos apimčių.
Tuo metu vidaus vandens kelių konteinerių srautai padidėjo 11 proc. Uostas tai sieja su dažnesniais laivų užsukimais ir išplėstais maršrutais iš Azijos bei Šiaurės Amerikos.
Geopolitinė rizika gali labiau pasijusti antrąjį ketvirtį
Roterdamo uosto vertinimu, pirmąjį ketvirtį įtampa Hormūzo sąsiauryje dar neturėjo reikšmingo tiesioginio poveikio rezultatams, tačiau didesnių pasekmių tikimasi antrąjį metų ketvirtį.
Uostas nurodo, kad penki tanklaiviai, iš pradžių planavę plaukti į Roterdamą, pakeitė maršrutą į Aziją, kur pakilo naftos produktų kainos. Roterdamas apie 10 proc. žalios naftos ir 14 proc. naftos produktų importuoja iš Persijos įlankos valstybių, todėl regiono nestabilumas gali turėti didesnės įtakos ateityje.
Antverpenas–Briugė taip pat prognozuoja, kad konflikto poveikis pirmiausia pasireikš netiesiogiai – per brangesnę energiją, bunkerinius degalus ir transporto sąnaudas. Uosto vertinimu, tai gali dar labiau apsunkinti Europos pramonės konkurencingumą.
Rezultatai išsiskyrė
Didžiausią bendrą krovą per pirmąjį ketvirtį išlaikė Roterdamas – 103 mln. tonų, nors metinis kritimas siekė tik 0,7 proc. Antverpenas–Briugė perkrovė 65,5 mln. tonų, arba 3,2 proc. mažiau nei prieš metus, o Hamburgo uosto krova sumažėjo 2 proc. iki 27,8 mln. tonų.
Konteinerių segmente ryškiausią nuosmukį fiksavo „HHLA“ Hamburgo terminalai, kurių krova sumažėjo 6,6 proc. iki 1,374 mln. TEU. Hamburgo uoste konteinerių krova siekė 2 mln. TEU ir buvo 1,6 proc. mažesnė nei prieš metus. Antverpenas–Briugė prarado 2,6 proc. konteinerių TEU išraiška, o vienintelis Roterdamas užfiksavo simbolinį – 0,3 proc. – augimą.
