Problema tapo tokia rimta, jog ji buvo aptarta tiesioginiame dialoge su Vidaus reikalų ministerija. Diskusijų centre atsidūrė nusikalstamų grupių veikimo geografija, jų taikomi metodai bei akivaizdus saugių sunkvežimių stovėjimo aikštelių trūkumas.
Susitikimo metu „Trasportounito“ Vidaus reikalų ministerijai pateikė išsamią medžiagą apie krovinių vagystes ir užpuolimus transporto sektoriuje. Organizacijos teigimu, problema sistemingai nuvertinama.
Į oficialią statistiką dažniausiai patenka tik didelės vertės vagystės ar stambių krovinių užgrobimai. Tuo tarpu degalų vagystės, tentų pjovimas, smulkūs įsibrovimai, bandymai patekti į kabinas ar transporto priemonių apgadinimai neretai apskritai nepranešami. Dėl to susidaro iškreiptas vaizdas apie tikrąjį rizikos lygį, kuriame kasdien dirba vežėjai.
Pasak organizacijos, neįtraukti į statistiką nusikaltimai silpnina institucijų reakciją ir kuria klaidingą saugumo pojūtį.
Pavojingiausi regionai
Pokalbių metu buvo pristatytas rizikos žemėlapis, kuriame pažymėtos vietovės, kuriose dažniausiai fiksuojamos sunkvežimių vagystės ir užpuolimai. Nors Milano regionas išlieka pagrindiniu nusikalstamos veiklos židiniu, probleminių teritorijų sąrašas gerokai platesnis.
Didžiausia rizika fiksuojama šiuose regionuose:
- Lombardijoje,
- Apulijoje,
- Lacijuje,
- Kampanijoje.
Ryškus incidentų augimas pastebimas Valmontone, Orvieto, Valdarno, Incisos ir Bolonijos apylinkėse. Pramoninės zonos ir neprižiūrimos stovėjimo aikštelės šiose vietovėse tapo lengvu taikiniu organizuotoms nusikalstamoms grupėms.
Ypač pavojingas išlieka automagistralių mazgas netoli Milano, kur susikerta A1, A4, A50 ir A64 greitkeliai bei veikia vienas didžiausių logistikos centrų šalyje. Būtent čia fiksuojami brutalūs užpuolimai ir koordinuotos vagystės.
Organizuotos grupės ir agresyvūs metodai
„Trasportounito“ pabrėžia, kad vagystės vis dažniau vykdomos organizuotai. Nusikaltėliai naudoja kelių blokadas, pavogtas transporto priemones, metalinius dyglius, siekdami sustabdyti sunkvežimius ir apsunkinti policijos reagavimą.
Transporto įmonių duomenimis, po laikino incidentų sumažėjimo metų pradžioje pastaraisiais mėnesiais fiksuojama aiški eskalacija.
„Pastaruoju metu juntamas sumažėjęs policijos patruliavimas ir kontrolė. Kai kurios stovėjimo aikštelės tampa itin pažeidžiamos tiek krovinių, tiek degalų vagysčių atžvilgiu“, – pabrėžia „Trasportounito“ generalinis sekretorius Maurizio Longo.
Saugomų aikštelių stygius gilina krizę
Vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių nusikalstamumą, – kritinis saugių sunkvežimių stovėjimo vietų trūkumas. Pateiktais duomenimis, Italijoje šiuo metu tenka vos viena saugi stovėjimo vieta 289 sunkvežimiams.
Situaciją dar labiau komplikuoja privalomi vairuotojų poilsio reikalavimai. Pareiga sustoti po 4,5 valandos vairavimo dažnai verčia vairuotojus rinktis neapšviestas ir neprižiūrimas vietas, o tai ženkliai padidina vagysčių ir užpuolimų riziką.
Vežėjų reikalavimai
„Trasportounito“ ragina stiprinti policijos patruliavimą, intensyvinti stebėjimą kritinėse zonose ir plačiau taikyti modernias stebėsenos technologijas.
Organizacija taip pat siūlo įsteigti nuolatinę darbo grupę, kurią sudarytų administracijos, prefektūrų ir transporto sektoriaus atstovai. Tokia struktūra leistų nuolat keistis informacija ir operatyviai reaguoti į kintančias grėsmes.
Tarptautinius pervežimus Italijoje vykdantiems vežėjams saugumo problema tampa ne tik operaciniu, bet ir finansiniu iššūkiu. Vagystės vis dažniau vertinamos kaip reali rizika, kurią būtina įtraukti planuojant maršrutus per Apeninų pusiasalį.
