Didžiausią įtaką rinkos susitraukimui darė smunkantys tarptautiniai vežimai. RRT skaičiuoja, kad tarptautinių krovinių pervežimo apimtys per metus sumažėjo 19,3 proc., o tranzitinių vežimų – 24,4 proc.
Nepaisant kritimo, tranzitas išliko itin reikšminga rinkos dalimi – daugiau nei 55 proc. visų tarptautinių vežimų sudarė būtent tranzitiniai kroviniai.
Ypač ryškus nuosmukis fiksuotas intermodalinio transporto segmente. Tokie vežimai, kai kroviniai gabenami derinant kelias transporto rūšis, per metus sumenko net 70,8 proc. RRT vertinimu, tai atskleidžia augančius geležinkelių konkurencingumo iššūkius logistikos rinkoje.
Rinka formaliai atverta, tačiau konkurencija išlieka menka
RRT atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvos geležinkelių krovinių rinka teoriškai liberalizuota, praktiškai ji išlieka itin koncentruota. Pasak tarnybos, 96 proc. krovinių vežimo rinkos vis dar sutelkta vienose rankose.
RRT pirmininkė Jūratė Šovienė teigia, kad geležinkelių transportui sudėtinga konkuruoti su kelių transportu, o viena pagrindinių priežasčių – dabartinė mokesčių sistema. Anot jos, Lietuvos geležinkelių infrastruktūros naudojimo intensyvumas siekia tik apie trečdalį Europos vidurkio, todėl politikos formuotojai turėtų ieškoti sprendimų, kaip efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą ir didinti geležinkelių patrauklumą verslui.
„Šiandien Lietuvos geležinkelių transporto rinka formaliai atverta, tačiau 96 proc. krovinių vežimo vis dar sutelkta vienose rankose. Geležinkelių vežėjams sunku konkuruoti su kelių transportu ir viena iš pagrindinių priežasčių – nepalanki mokesčių struktūra“, – teigė J. Šovienė.
Auga valstybės parama infrastruktūrai
Mažėjant krovinių srautams, didėjo valstybės finansinis indėlis į geležinkelių infrastruktūrą. 2025 metais subsidijos infrastruktūrai pasiekė 82,2 mln. eurų, kai 2024 metais jos sudarė 65,6 mln. eurų.
RRT pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje geležinkelių konkurencingumas tampa svarbus ne tik transporto sektoriui, bet ir platesniems klimato politikos tikslams. Didesnė krovinių dalis geležinkeliuose leistų mažinti kelių apkrovimą bei transporto sukuriamą taršą.
Rinkoje – septyni vežėjai
2025 metų pabaigoje Lietuvos geležinkelių rinkoje veikė septyni vežėjai – vienas keleivių ir šeši krovinių transporto operatoriai.
Tarp krovinių vežėjų veikė „LTG Link“, „LTG Cargo“, Akmenės cemento, Gargždų geležinkelio, „Transachemos“ ir Lenkijos bendrovės „ORLEN Kolej“. Pernai į rinką taip pat įžengė Latvijos įmonė „LDZ Cargo“, tačiau jos veiklos apimtys kol kas išlieka nedidelės.
