Ti duomenimis, 2025 m. Europos kelių krovinių vežimo rinkos vertė siekė 440,4 mlrd. Eur, arba 1,4 proc. daugiau nei metais anksčiau, vertinant realiosiomis kainomis.
Prognozuojama, kad 2026 m. augimas tęsis – rinka turėtų padidėti dar 1,6 proc. ir pasiekti 447,6 mlrd. Eur.
Vis dėlto Ti pažymi, kad nuo metų pradžios rinkos perspektyvos pablogėjo. Tam įtakos gali turėti atsinaujinusios energijos tiekimo rizikos Artimuosiuose Rytuose ir prastėjančios bendrojo vidaus produkto augimo prognozės Vokietijoje, Prancūzijoje bei Italijoje. Šie veiksniai gali mažinti krovinių vežimo paklausą ir didinti veiklos sąnaudas iki 2026 m.
Dabartinis augimas seka po beveik nepakitusių 2024 m. rezultatų ir rodo palaipsniui gerėjančią ekonominę padėtį Europoje. Ti vertinimu, tarptautinių pervežimų rinka pamažu grįžta į stabilesnio augimo etapą po dvejų sudėtingų metų.
Augimą skatino tiek vidaus, tiek tarptautiniai vežimai
2025 m. augo tiek vidaus, tiek tarptautinių pervežimų segmentai. Vidaus vežimų rinka padidėjo 1,3 proc. iki 303,6 mlrd. Eur, o tarptautinių pervežimų vertė išaugo 1,4 proc. ir pasiekė 136,8 mlrd. Eur.
Pastarasis rodiklis ypač reikšmingas, nes tarptautiniai kelių pervežimai 2023 m. mažėjo, o 2024 m. jų atsigavimas buvo minimalus. Tai rodo, kad prekybos srautai Europos viduje pamažu stabilizuojasi.
2026 m. spartesnio augimo tikimasi tarptautiniame segmente
Ti prognozuoja, kad kitais metais tarptautiniai pervežimai augs sparčiau nei vidaus rinka. Tikimasi, kad tarptautinių pervežimų apimtis padidės 2,2 proc., o vidaus rinka – 1,4 proc.
Palankesnės prognozės siejamos su atsigaunančia prekyba Europos Sąjungos viduje ir palaipsniui normalėjančia paklausa po 2022 m. energetikos krizės, pandemijos laikotarpiu pasikeitusių krovinių srautų bei 2023–2024 m. rinkos korekcijos.
Vežėjai išlieka atsargūs
Ataskaitoje pažymima, kad transporto bendrovės vis dar atsargiai vertina investicijas. 2025 m. naujų sunkiasvorių krovininių transporto priemonių registracijų Europoje sumažėjo 10 proc., palyginti su ankstesniais metais.
Ti teigimu, tai atspindi ne tik atsargesnius rinkos lūkesčius. Registracijų mažėjimą lėmė ir ankstesnių transporto parkų atnaujinimo ciklų pabaiga. Kita vertus, dyzelino kainos sumažėjo nuo ankstesnių rekordinių lygių, todėl vežėjų veiklos sąnaudų spaudimas šiek tiek sumažėjo.
CO2 pagrįstos rinkliavos keičia sąnaudų struktūrą
Nepaisant mažesnių degalų kainų, vežėjų sąnaudos ir toliau didėja. Ti atkreipia dėmesį, kad pagal CO2 emisijas diferencijuotos kelių rinkliavos Vokietijoje, Austrijoje, Vengrijoje ir Čekijoje iš esmės keičia transporto įmonių sąnaudų struktūrą.
Didžiausią poveikį jos daro vežėjams, eksploatuojantiems senesnius ir daugiau taršos išmetančius vilkikus.
Ilgalaikėje perspektyvoje tikimasi nuosaikaus augimo
Ti prognozuoja, kad artimiausiais metais Europos kelių krovinių vežimo rinka nepatirs staigių pokyčių – labiausiai tikėtinas nuoseklus ir stabilus augimas. Skaičiuojama, kad 2025–2030 m. rinka kasmet vidutiniškai didės po 1,9 proc. ir laikotarpio pabaigoje pasieks 483,5 mlrd. Eur.
Per tą patį laikotarpį tarptautiniai pervežimai turėtų augti sparčiau nei vidaus rinka. Prognozuojama, kad jų vidutinis metinis augimo tempas sieks 2,4 proc., o 2030 m. rinkos vertė išaugs iki 153,7 mlrd. Eur. Vidaus vežimų rinka, nors ir išliks didžiausia, vidutiniškai kasmet augs po 1,7 proc. ir 2030 m. pasieks 329,8 mlrd. Eur.
Ti vertinimu, ilgalaikę sektoriaus raidą vis labiau lems ne trumpalaikiai ekonominiai ciklai, o struktūriniai pokyčiai – gamybos plėtra Vidurio ir Rytų Europoje, transporto parko dekarbonizacija, vairuotojų trūkumas, skaitmeninių logistikos sprendimų diegimas ir griežtėjantis reguliavimas, didinantis veiklos sąnaudas.
