TransInfo

Kurie sunkvežimiai bus patikimiausi po kelerių metų? Techninės apžiūros kontrolierių vilkikų nagrinėjimas

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Transporto ir logistikos pasaulio folkloras byloja, kad pirmą automobilį naujam klientui parduoda gamintojo atstovybės vadybininkas, o antrą – serviso meistras. Kuo mažiau rūpesčių eksploatacijos metus kelia mašinos ir jų agregatai, tuo didesnė tikimybė, jog atėjus laikui atnaujinti technikos parką, „taip“ bus pasakyta lūkesčius pateisinusiam prekiniam ženklui.

Pirmą kartą Lietuvoje surengto „DKV LIVE Metų sunkvežimio“ konkurso eigą stebėję Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ specialistai apibendrino statistinius duomenis, kaip titulo siekusių vilkikų pirmtakai atrodo techninės apžiūros kontrolierių akimis.

Pirmos „ligos“ – po 100 tūkst. km.

„Kaip ir naujų lengvųjų automobilių pasaulyje, taip ir sunkiojo transporto „ligų“ simptomai pasireiškia įveikus bent 100 tūkst. kilometrų ar padirbėjus realiomis sąlygomis bent trejetą – penketą metų“, – teigia tyrimą pristatantis „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glėbus.

„Transekstos“ ekspertai panagrinėjo 4-6 metų amžiaus Lietuvoje registruotų vilkikų, kurie pernai apsilankė mūsų šalies arba Europos šalių TA centruose, pasirašiusiais atitinkamas bendradarbiavimo sutartis, techninių patikrinimų rezultatus. Iš viso buvo peržvelgta daugiau kaip 10500 patikros rezultatų ataskaitų, o tai leidžia daryti pakankamai tikslius apibendrinimus apie skirtingų markių vilkikų patikimumą.

Pirmuoju bandymu TA filtrą įveikė beveik 70 proc. minėtos amžiaus grupės sunkvežimių, kas leidžia daryti prielaidą apie tikrai profesionalią jų priežiūrą. Trūkumų, priskiriamų didelių kategorijai (DT), patikros metu buvo užfiksuota 4085, tačiau vidutiniškai nei vieno gamintojo vilkikai „neatsivežė“ daugiau nei po 0,9 trūkumo vienam automobiliui.

„Svarbu tai, kad atotrūkis tarp sąlyginai patikimiausių – mažiausiai pastabų sulaukusių markių sunkvežimių, ir tų, kuriems nustatyta kiek daugiau techninių trūkumų, yra iš tiesų labai nedidelis, todėl visus vadinamojo didžiojo septyneto vilkikus suskirstėme į tris grupes. Nugalėtojais galima vadinti „Mercedes-Benz“ ir DAF techniką, atitinkamai turėjusius 0,38 ir 0,40 „didelių“ trūkumų vienam automobiliui. Antroje vietoje liko MAN (0,67 DT), „Volvo“ (0,50 DT) ir „Scania“ (0,53 DT). Šiek tiek daugiau – po 0,88 ir 0,97 DT – buvo aptikta tikrinant „Renault“ ir „Iveco“ sunkvežimius, pasidalinusius trečiąja vieta“, – vardija A. Glėbus.

Dažniausios problemos

Vienas „Transeksta“ vadovų taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje iš minėtų 10 500 sunkvežimių, priskiriamų N3 klasei, buvo patikrinta per 8500 automobilių, o apie 2000 – Vokietijoje. Pastarojoje šalyje fiksuotų techninių trūkumų procentas ir kontrolierių pastabos beveik identiški tam, kas patikros rezultatų kortelėse įrašoma mūsiškės TA stotyse.

„Dažniausiai pasitaikančios problemos – žibintų reguliavimas, eksploatacinių skysčių prasisunkimas, netvarkingai veikianti išmetimo dujų neutralizavimo sistema, pakabos ir vairo mechanizmo būklė. Turint galvoje, kad metinė tolimų reisų maršrutuose dirbančių sunkvežimių rida siekia 120 – 150 tūkst. kilometrų, jų patikimumas yra pavydėtinai geras“, – pripažįsta A. Glėbus.

Iš viso Lietuvoje praėjusiais metais techninės apžiūros stotyse apsilankė daugiau nei 49 tūkst. N3 klasės transporto priemonių. Tarp jų 4-6 metų amžiaus grupėje yra 17,3 proc. vilkikų.

Vytauto Pilkausko nuotr.

Paantraštės