Trans.INFO nuotr.

Vežėjai galėjo nesumokėti iki 36 mln. eurų, kreiptasi į teisėsaugą

Vidutinis skaitymo laikas 3 minutės

Per penkerius metus Lietuvos biudžetas galėjo netekti iki 36 mln. eurų dėl spragos krovininių transporto priemonių techninės apžiūros sistemoje. Susisiekimo ministras Juras Taminskas patvirtino, kad dėl galimai veikusios schemos jau kreiptasi į teisėsaugą, o atsakingos institucijos pradėjo vertinti, ar mokesčių vengta tyčia, ar dėl sistemos trūkumų.

Už šio teksto stovi žmogus - ne dirbtinis intelektas. Tai medžiaga, visiškai parengta redaktoriaus, pasitelkus jo žinias ir patirtį.

Pasak ministro, problema susiformavo 2020 metais, kai buvo pakeista techninės apžiūros duomenų tikrinimo tvarka ir procesas automatizuotas. Tuomet techninės apžiūros įmones vienijanti asociacija „Transeksta“ pradėjo gauti duomenis apie užsienyje – dažniausiai Vokietijoje – atliktas apžiūras, tačiau nebetikrino, ar už Lietuvoje registruotas transporto priemones sumokėtas mokestis.

„Galimai veikė schema, kuri penkerius metus leido išvengti mokesčių mokėjimo už sunkiasvorį transportą“, – sakė J. Taminskas, pabrėždamas, kad šios lėšos turėjo būti skiriamos kelių infrastruktūrai.

Pagal galiojančią tvarką mokestis turi būti sumokėtas prieš atliekant privalomąją techninę apžiūrą. Tačiau jei ji atliekama užsienyje, Lietuva pripažįsta jos galiojimą, o mokesčio sumokėjimo faktas faktiškai nebuvo tikrinamas.

Dešimtys tūkstančių patikrinimų – milijoniniai nuostoliai

Ministerijos skaičiavimu, vieno vilkiko su puspriekabe mokestis siekia apie 430–433 eurus per metus. Atsižvelgiant į tai, kad kasmet atliekama dešimtys tūkstančių techninių apžiūrų, net ir dalinis mokesčio nesumokėjimas galėjo sukelti reikšmingus nuostolius valstybės biudžetui.

Preliminariai vertinama, kad per penkerius metus nesurinkta suma svyruoja nuo 25 mln. iki 36 mln. eurų. Ministras pabrėžė, kad „šie pinigai turėjo atkeliauti mūsų keliams, bet neatkeliavo“.

„Pilka zona“ tarp institucijų

Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad atsakomybė buvo išskaidyta tarp kelių institucijų – Valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) ir „Transekstos“. Dėl to susiformavo vadinamoji „pilka zona“, kurioje vežėjai galėjo pasinaudoti sistemos spragomis. Ministro teigimu, „tai biurokratizmo pavyzdys“, kai veikia kelios įstaigos, tačiau formaliai nė viena jų nėra atsakinga.

Dėl šios priežasties į tyrimą įtraukta Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kuri turės įvertinti, ar mokesčių vengimas buvo sąmoningas.

Bus keičiama tvarka ir griežtinama kontrolė

Siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms ateityje, planuojama keisti LTSA direktoriaus įsakymą. Numatyta, kad užsienyje atlikta techninė apžiūra Lietuvoje bus pripažįstama tik pateikus dokumentus, įrodančius, kad mokestis sumokėtas.

Taip pat bus stiprinamas duomenų apsikeitimas tarp techninės apžiūros duomenų bazės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, o pereinamuoju laikotarpiu tikrinimas bus atliekamas rankiniu būdu.

Vežėjai raginami susimokėti savanoriškai

Ministerija neatmeta galimybės siekti susigrąžinti nesumokėtas lėšas už visą laikotarpį nuo 2020 metų. Ministras ragina vežėjus nedelsti ir mokesčius sumokėti savanoriškai.

„Mes vis tiek nustatysime, kas nemokėjo, ir tikrai ateisime tų lėšų pareikalauti“, – teigė J. Taminskas.

Kol kas neaišku, kokiais teisiniais instrumentais bus siekiama išieškoti nesumokėtas sumas iš nesąžiningų rinkos dalyvių, tačiau, pasak ministerijos, sprendimai bus priimti pasitelkus ekspertus.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite