Lietuva ir Vengrija Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) apskundė Mobilumo paketą. Lietuvos Teisingumo ministerija ESTT įteikė du ieškinius ir siekia panaikinti ES teisės aktų nuostatas, dėl kurių nukenčia Lietuvos vairuotojai ir vežėjai, pranešė ministerija.
„Lietuva yra tvirtai apsisprendusi ginti savo vairuotojų bei vežėjų teises ir užtikrinti jų interesų pusiausvyrą. Stiprindami ES vidaus rinką, privalome išsaugoti mūsų šalies darbuotojų ir verslo konkurencingumą, kad šis sektorius nebūtų diskriminuojamas, taikant jam nepagrįstus ir neproporcingus reikalavimus“, – pranešime sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
„Dėl to gali nukentėti ir šalies finansai – mažėtų planuotos biudžeto pajamos, didėtų išlaidos“, – pridūrė jis.
95 proc šalies vežėjų, teikiančių tarptautinio kelių transporto paslaugas, tai mažos ir vidutinės įmonės, kurioms Mobilumo paketo nuostatos gali turėti neproporcingą poveikį. Reglamentas kenkia Europos konkurencingumui, kelia grėsmę užimtumui ir kelia transporto paslaugų kainas, kuriose vartotojai akivaizdžiai pralaimi“, – komentavo László Mosóczi, transporto politikos valstybės sekretorius prie Inovacijų ir technologijos ministerijos.
Lietuva ir Vengrija ginčija paketo nuostatas, pagal kurias vilkikai kas aštuonias savaites turi grįžti į registracijos šalį,ir kurios riboja kabotažą – vidinius pervežimus ES šalyse, keičia vairuotojų komandiravimo taisykles, varžo jų laisvę pasirinkti poilsio vietą, taip pat kitas poilsio sąlygas, nors tam dar nėra sukurta pakankama infrastruktūra.
Lietuvos nuomone, šios nuostatos prieštarauja ES teisei ir Europos žaliojo kurso tikslams – didina transporto koridorių intensyvumą ir taršą, taip pat riboja Lietuvos verslo galimybes kitose ES šalyse.
„Mobilumo paketo nuostatos nutolo nuo pradinių tikslų ir skaldo ES bendrąją rinką. Dirbtinai sudaromos administracinės kliūtys vežėjų veiklai ir protekcionistiniai ribojimai, ginantys nuo konkurencijos dalies ES valstybių rinką, ypač skaudžiai atsiliepia ES pakraščiuose esančioms šalims“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Lietuvos vertinimu, didžiausią neigiamą poveikį patirtų smulkios įmonės, be darbo liktų beveik 35 tūkst. žmonių, jų išmokoms gali prireikti 111 mln. Eur, o šalies BVP smuktų 1,6 proc. Lietuvos sunkvežimių parkas pagal gyventojų skaičių yra vienas didžiausių, sektoriuje dirba apie 160 tūkst. žmonių.
