Apie diskusiją pranešė Europos ekspedijavimo, transporto, logistikos ir muitinės paslaugų asociacija „CLECAT“, apibendrinusi Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA renginį. Jame dalyvavo Europos Komisijos, „Daimler Truck“ ir Švedijos kelių transporto įmonių asociacijos atstovai.
Iki 2030 m. gali prireikti apie 400 tūkst. elektrinių sunkvežimių
Pasak „CLECAT“, diskusijoje pažymėta, kad siekiant įgyvendinti ES sunkiojo transporto dekarbonizacijos tikslus iki 2030 m. gali prireikti apie 400 tūkst. elektrinių sunkvežimių.
Europos Komisijos nustatyti CO2 emisijų standartai numato, kad naujų sunkiasvorių transporto priemonių emisijos, palyginti su 2019 m. lygiu, iki 2030 m. turi sumažėti 45 proc., iki 2035 m. – 65 proc., o iki 2040 m. – 90 proc.
Tuo metu analitikai skaičiuoja, kad maždaug kas trečias naujas ES parduodamas sunkvežimis iki dešimtmečio pabaigos turės būti elektrinis.
Rinka auga, tačiau infrastruktūra atsilieka
Renginio dalyviai pabrėžė, kad perėjimas prie žemos emisijos sunkiojo transporto jau vyksta ir yra negrįžtamas. Palyginti su 2025 m. pirmuoju ketvirčiu, elektrinių sunkiasvorių transporto priemonių rinka beveik padvigubėjo.
Tačiau technologijų diegimo tempas jau ima lenkti infrastruktūros ir reguliavimo pasirengimą. „CLECAT“ išskiria tris pagrindines kliūtis:
- nepakankamą įkrovimo infrastruktūrą;
- ribotą prieigą prie elektros tinklų;
- nevienodą taisyklių įgyvendinimą skirtingose ES valstybėse.
Pasak sektoriaus atstovų, tinklų prijungimo vėlavimai jau dabar lėtina naujų transporto priemonių įtraukimą į transporto parką, net ir esant augančiam klientų susidomėjimui.
Didžiausias iššūkis – įkrovimas transporto bazėse
Didelė diskusijų dalis skirta įkrovimui transporto bazėse, ypač mažų ir vidutinių įmonių segmente. Toks modelis gali užtikrinti stabilesnes ir mažesnes energijos sąnaudas nei priklausomybė nuo viešųjų įkrovimo stotelių.
Vis dėlto prieš pradedant eksploatuoti elektrinį sunkvežimį dažnai reikia ne tik įkroviklių, bet ir elektros tinklo modernizavimo, sklypo pritaikymo sprendimų bei papildomų kapitalo investicijų.
„CLECAT“ teigimu, jei parama privačioms ir pusiau viešoms įkrovimo sistemoms nebus stiprinama, gali susiformuoti nelygios konkurencinės sąlygos: didesni parkai, turintys daugiau finansinių išteklių, elektrifikuosis greičiau, o mažesni vežėjai rizikuos atsilikti.
„Dviejų greičių“ Europa: Lietuvos realybė
Renginyje taip pat atkreiptas dėmesys į galimą ES vidaus fragmentaciją. Skirtingas infrastruktūros pasirengimas ir nacionaliniai sprendimai gali sukurti „dviejų greičių“ Europą sunkiojo transporto elektrifikacijoje. Ankstesnėse analizėse Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai įvardijami kaip pagrindiniai elektrinių sunkvežimių pardavimų centrai, tuo metu Pietų ir Rytų Europoje jų paplitimas išlieka gerokai mažesnis.
Šią regioninę takoskyrą puikiai iliustruoja Lietuvos rinkos duomenys, kur perėjimas prie elektra įkraunamų transporto priemonių (apimančių tiek grynuosius elektromobilius, tiek iš tinklo įkraunamus hibridus) demonstruoja visiškai skirtingus tempus lengvųjų komercinių automobilių ir sunkiasvorio transporto segmentuose.
2025 m. Lietuvos rinka fiksavo įspūdingą lengvųjų furgonų šuolį, tačiau sunkvežimių segmentas išliko simbolinis:
-
Furgonai (lengvosios komercinės transporto priemonės iki 3,5 t): per visus metus įregistruoti 368 vnt., o tai yra net 384,2 proc. augimas, palyginti su 2024 m.
-
Sunkvežimiai (virš 3,5 t): iš viso įregistruoti vos 5 elektriniai sunkvežimiai (2 vidutinės klasės nuo 3,5 iki 16 tonų ir 3 sunkiasvoriai nuo 16 tonų). Nors procentinis augimas atrodė solidžiai (+66,7 proc. bendrai), realūs vienetų skaičiai rodo, kad rinka dar tik žengia pirmuosius žingsnius.
Dar akivaizdesnis infrastruktūros ir ekonominių iššūkių poveikis pasimatė 2026 m. pirmąjį ketvirtį. Nors el. furgonų segmentas išlaikė pagreitį (įregistruoti 58 vnt., t. y. 286,7 proc. daugiau nei 2025 m. tą patį ketvirtį), elektrinių sunkvežimių registracija šalyje visiškai sustojo.
Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvoje nebuvo įregistruotas nė vienas elektrinis sunkvežimis – lygiai toks pat nulinis rezultatas užfiksuotas ir 2025 m. pirmąjį ketvirtį. Tai patvirtina, kad be stipraus infrastruktūros postūmio Rytų Europos vežėjai tiesiog negali pradėti realios parko transformacijos.
Nepaisant šių regioninių kontrastų, bendros organizacijų prognozės išlieka griežtos. „Transport & Environment“ pažymi, kad ES mastu elektrinių sunkvežimių pardavimai paspartėjo po pirmojo ES sunkvežimių CO2 tikslo įsigaliojimo. Nuo 2025 m. liepos elektriniai modeliai sudarė 5,6 proc. naujų sunkvežimių pardavimų, kai per ankstesnius 12 mėnesių jų dalis siekė 3,5 proc. Vis dėlto Europa vis dar atsilieka nuo Kinijos, kur elektrinių sunkvežimių rinkos dalis yra gerokai didesnė.
Politinis dėmesys krypsta į infrastruktūrą
Briuselyje nuskambėjusi pagrindinė žinutė – sektorius pereina nuo klausimo, ar pakanka elektrinių transporto priemonių pasiūlos, prie klausimo, ar infrastruktūra bus sukurta laiku.
Gamintojai pristato vis daugiau elektrinių modelių, o vežėjų susidomėjimas auga. Tačiau nuo 2,4 proc. nulinės emisijos sunkvežimių parke 2026 m. pirmąjį ketvirtį iki galimo poreikio turėti šimtus tūkstančių elektrinių sunkvežimių iki 2030 m. dar laukia reikšmingas šuolis.
Bendradarbiavimas: Pölös Zsófia
