„Akumuliatoriniai elektriniai sunkvežimiai vis labiau įsitvirtina kaip efektyviausias nulinės emisijos sprendimas trumpiems ir vidutinio nuotolio pervežimams“, – teigiama naujausioje ING analizėje „Europos elektrinių sunkvežimių rinka įgauna pagreitį, tačiau kelias išlieka nelygus“.
ES klimato tikslai spaudžia rinką
Europos Sąjunga yra įpareigojusi gamintojus iki 2025 m. sumažinti naujų sunkvežimių CO2 emisijas 15 proc., o iki 2030 m. – net 43 proc., lyginant su 2019–2020 m. parko vidurkiu. ING vertinimu, be spartaus elektrinių sunkvežimių gamybos ir registracijų augimo šių tikslų pasiekti praktiškai neįmanoma.
2025 m. sunkiųjų elektrinių sunkvežimių (virš 16 t) dalis naujose registracijose ES, EFTA ir Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą pasiekė apie 3 proc. ING prognozuoja, kad 2026 m. ši dalis gali viršyti 5 proc.
Ilgalaikės prognozės taip pat išlieka ambicingos. Tarptautinė švaraus transporto taryba (ICCT) skaičiuoja, kad iki 2030 m. Europos keliuose gali važinėti 290–340 tūkst. sunkiųjų elektrinių sunkvežimių, o gamintojų asociacija ACEA netgi kalba apie iki 400 tūkst. transporto priemonių.
Europa juda skirtingu tempu
Elektrinių sunkvežimių plėtra Europoje vyksta labai netolygiai. Daugiausia sunkiųjų elektrinių sunkvežimių šiandien registruojama Vokietijoje, kur jų įsigijimą aktyviai remia pirkimo subsidijos ir visiškas atleidimas nuo kelių mokesčių.
Prancūzijoje, Nyderlanduose, taip pat Šveicarijoje, Norvegijoje ir Švedijoje 2025 m. jau fiksuojami dviženkliai elektrinių sunkvežimių registracijų skaičiai. Tai – aiškios politinės krypties, nuoseklių paskatų ir infrastruktūros plėtros rezultatas.
Visai kitokia situacija Pietų ir Rytų Europoje. Centrinės ir Rytų Europos bei Pietų Europos šalyse, kuriose trūksta finansinių paskatų ir infrastruktūros, elektrinių sunkvežimių įsisavinimas išlieka minimalus.
Papildomą impulsą pažangiose rinkose suteikia ir Eurovinjetės direktyvos įgyvendinimas, kai kelių mokesčiai diferencijuojami pagal CO2 emisijas – kaip Vokietijoje, Belgijoje ar Nyderlanduose.
Source: ACEA, ING Research
Mažmeninė prekyba ir logistika – pagrindiniai augimo varikliai
ING analizė rodo, kad didžiausi elektrinių sunkvežimių pirkėjai šiandien yra mažmeninės prekybos tinklai ir didelio masto logistikos operatoriai. Šios įmonės dažniausiai turi tankius paskirstymo tinklus, nuosavą įkrovimo infrastruktūrą depuose ir prognozuojamus maršrutus.
Skaičiuojama, kad šiuo metu apie 30 proc. elektrinių sunkvežimių pardavimų tenka būtent mažmeninės prekybos sektoriui. Prie jo vis aktyviau jungiasi ir tarptautiniai logistikos operatoriai, tokie kaip DSV ar Amazon, ypač miesto ir regioniniuose pervežimuose.
Vis dėlto viena sąlyga išlieka kritinė – infrastruktūra turi atitikti veiklos modelį: intensyviam darbui reikalingas greitas įkrovimas, o naktiniam – lėtesni sprendimai depuose.
Gamintojai didina pasiūlą, o rinka tampa konkurencingesnė
Po to, kai „Volvo“ anksti pradėjo serijinę elektrinių sunkvežimių gamybą, 2025 m. prie jos prisijungė visi pagrindiniai Europos gamintojai – „Mercedes-Benz“, MAN, DAF ir „Scania“. MAN naująjį eTGX pradėjo tiekti 2025 m. viduryje, o per pirmąjį metų pusmetį beveik pusę visų pristatytų elektrinių sunkvežimių sudarė „Volvo“ ir „Renault“ modeliai.
Elektrifikacija taip pat mažina įėjimo į rinką barjerus naujiems žaidėjams. ING atkreipia dėmesį, kad Kinijos gamintojai, tokie kaip BYD, gali sukelti papildomą kainų spaudimą, ypač jei bendradarbiaus su įsitvirtinusiais Europos partneriais.
Reguliacinis lankstumas – trumpalaikė pagalba, bet ir rizika
Kol kas elektrifikacijos tempą palaiko ir tam tikras reguliacinis lankstumas. ES suteikė gamintojams trejų metų pereinamąjį laikotarpį, jei jie nepasiekia –15 proc. CO2 mažinimo tikslo laikotarpiu nuo 2025 m. liepos iki 2026 m. liepos. Be to, nepanaudoti CO2 kreditai gali būti perkeliami į vėlesnius metus.
ING vertinimu, tai sumažina trumpalaikį spaudimą, tačiau kartu kelia riziką, kad masto didinimas bus atidėtas, o vieneto sąnaudų mažėjimas sulėtės. Bendra sunkvežimiams taikomos CO2 reguliavimo sistemos peržiūra kol kas planuojama ne anksčiau kaip 2027 m.
MAN ir TIP susitarimas – aiškus paklausos signalas
Svarbiu rinkos signalu tapo ir naujas „MAN Truck & Bus“ bei TIP Group pagrindinis susitarimas. Jis numato iki 600 sunkvežimių per metus 2026–2028 m., iš viso – iki 1 800 transporto priemonių 18-oje Europos šalių. Sandorio vertė gali siekti iki 160 mln. eurų ir apima tiek dyzelinius, tiek elektrinius modelius.
„Šis susitarimas patvirtina pasitikėjimą mūsų produktais ir parodo, kaip kartu galime judinti pramonės transformaciją“, – teigia MAN valdybos narys, atsakingas už pardavimus, Friedrichas Baumannas.
Lizingas kaip pereinamasis tiltas
ING pabrėžia, kad elektrinių sunkvežimių bendros nuosavybės sąnaudos (TCO) palaipsniui gerėja – dėl mažėjančių baterijų kainų ir CO2 pagrindu taikomų kelių mokesčių. Vis dėlto didelės pradinės investicijos, elektros tinklo prijungimai ir infrastruktūros plėtra išlieka rimtais barjerais.
Būtent čia svarbų vaidmenį perima lizingo bendrovės, galinčios pasiūlyti prognozuojamas sąnaudas, techninės priežiūros sprendimus ir plataus masto aptarnavimo tinklą. MAN ir TIP susitarimas nėra proveržis, tačiau tai aiškus signalas: elektrinių sunkvežimių rinka Europoje auga, o visa ekosistema – nuo gamintojų iki finansuotojų – prie to prisitaiko.
