AdobeStock/M. Perfectti

„Vairuotojų aukcionas“: kokios sąlygos siūlomos vairuotojams iš Brazilijos Lietuvoje?

Vidutinis skaitymo laikas 4 minutės

Europos kelių transporto sektoriuje tęsiantis vilkikų vairuotojų trūkumui, dalis vežėjų vis dažniau atsigręžia į Braziliją. Atrankos procesas kai kuriems primena apsipirkimą internetu: užpildoma forma, įvyksta pokalbis su atrankos specialistu, ir kandidatų paieška prasideda. Tačiau patiems vairuotojams kelias iki darbo Europos Sąjungoje (ES) dažnai trunka kelis mėnesius ir reikalauja nemažų asmeninių išlaidų dar iki pirmojo skrydžio.

Tekstas, kurį skaitote, buvo išverstas naudojant automatinį įrankį, todėl jame gali pasitaikyti netikslumų. Dėkojame už supratingumą.

Du rinkos dalyviai papasakojo, kaip praktiškai organizuojamas trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimas Europoje. Vienas jų jau įdarbina brazilų vairuotojus skirtingose ES transporto įmonėse, kitas – kuria labiau struktūruotą programą, tačiau dar ieško pirmojo partnerio.

„Vairuotojų aukcionas“ mažesniems vežėjams

Brazilijoje veikiantį atrankos verslą „M/Brazil“ (taip pat žinomą kaip „Caterer Brazil“) valdantis Marcelo Toledo sako bendradarbiaujantis su įmonėmis Lietuvoje, Lenkijoje, Austrijoje, Latvijoje, Italijoje ir Ispanijoje.

Pasak jo, vežėjai nurodo, kiek vilkikų vairuotojų planuoja samdyti per artimiausius metus, o tuomet pradedama kandidatų paieška Pietų Amerikoje. Šį modelį jis vadina „vairuotojų aukcionu“ ir teigia, kad jis ypač patrauklus mažesnėms įmonėms, neturinčioms išteklių didelėms tarptautinėms atrankos agentūroms.

Prieš atvykdami į Europą vairuotojai turi pateikti septynis dokumentus, įskaitant pasą, Brazilijoje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, pažymą apie neteistumą, medicininės patikros dokumentus ir rekomendacinius laiškus.

M. Toledo teigimu, apie 90 proc. atvejų pagrindines atvykimo ir įsikūrimo išlaidas padengia darbdavys: apmoka skrydžius, apgyvendinimą, „Kodas 95“ mokymus bei agentūros paslaugas. Vis dėlto vairuotojai paprastai turi turėti apie 800 eurų grynaisiais kasdienėms išlaidoms iki pirmojo atlyginimo.

Per pastaruosius dvejus metus, jo duomenimis, padėta įdarbinti apie 95 vairuotojus, daugiausia Austrijoje ir Lietuvoje. Šių metų poreikį jis vertina kaip 2 tūkst. vairuotojų, tačiau pabrėžia, kad tai – darbdavių užklausos, o ne pasirašytos darbo sutartys.

Parengiamasis „Viking“ mokymų paketas trunka apie tris mėnesius. Jame daug dėmesio skiriama prisitaikymui prie darbo ir gyvenimo Europoje: ilgo išsiskyrimo su šeima, klimato skirtumų, darbo kultūros ir teisinių reikalavimų.

Struktūruota schema su papildomomis garantijomis

Kitos iniciatyvos – „The One Driver“ – įkūrėjas James siūlo labiau formalizuotą modelį. Programa dar tik pradeda veikti, šiuo metu joje nėra prisijungusio darbdavio, tačiau apie 70 vairuotojų jau užsiregistravo mokymams.

Pagal šį modelį darbdavys turėtų padengti skrydžių, mokymų ir licencijavimo išlaidas, o vairuotojui liktų leidimų mokesčiai. James teigimu, Lenkijoje jie siekia apie 200 eurų, Ispanijoje – apie 800 eurų, o vidutiniškai sudaro apie 600 eurų, priklausomai nuo šalies.

Mokymai vyksta vairuotojo gimtojoje šalyje ir trunka keturias dienas. Jie apima ES vairavimo ir poilsio taisykles, rizikų valdymą, krovinių tvirtinimą, nuovargio prevenciją, darbdavių lūkesčius ir bazinį kalbinį pasirengimą.

Programoje numatyta, kad darbdaviai privalo užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas reguliariam savaitiniam poilsiui – ne vilkiko kabinoje. Taip pat planuojama iki šešių mėnesių nepriklausoma socialinė pagalba po atvykimo.

Teisinė aplinka: ką numato ES ir nacionalinės taisyklės

Pagal ES kelių transporto taisykles reguliarus savaitinis poilsis (ilgesnis nei 45 valandos) negali būti leidžiamas transporto priemonėje. Poilsis turi vykti tinkamose patalpose, o išlaidas privalo padengti darbdavys.

Europos Komisija yra atnaujinusi bendro leidimo sistemą, kuri tam tikromis sąlygomis leidžia trečiųjų šalių darbuotojams keisti darbdavį ir išlaikyti leidimo galiojimą bent tris arba šešis mėnesius netekus darbo. Tačiau praktikoje daug kas priklauso nuo nacionalinių taisyklių.

Lietuvoje, pasibaigus darbo santykiams ir nepateikus prašymo keisti darbdavio, darbuotojas privalo išvykti iš šalies. Panaikinus leidimą gyventi, išvykimui paprastai suteikiama 14 dienų, nors tam tikrais atvejais gali būti skiriamas iki trijų mėnesių terminas naujam darbdaviui susirasti.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad būtent leidimo susiejimas su konkrečiu darbdaviu išlieka viena silpniausių sistemos vietų, didinančių darbuotojų pažeidžiamumą.

Paantraštės:

Taip pat perskaitykite