Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atliktas detalus Lietuvos eksporto 2016 m. I pusmečio būklės tyrimas rodo, kad šiemet eksportas išlaiko augimo trajektoriją.
Lietuviškos kilmės prekių (be naftos produktų) eksportas pirmąjį šių metų pusmetį išaugo 3,9 proc., kai 2015 metais eksporto plėtra siekė 2,6 proc. Nominalus eksporto prieaugis šiemet siekia 194 mln. eurų – tai reiškia, kad per pirmus šešis šių metų mėnesius eksporto augimas sudarė daugiau nei 70 proc. viso 2015 m. prieaugio, rašoma pranešime spaudai.
„Lietuvos eksportuotojai šiemet ir toliau didina pardavimų apimtys išorės rinkose. ES rinkoje vis didesnį dėmesį šalies verslas skiria Skandinavijos regionui, tuo tarpu didėjantis spaudimas konkurencingumui jau pradėjo kenkti eksporto į Centrinę Europą rezultatams. Dėl ekonominių sankcijų, vyraujančių recesinių tendencijų ir pardavimų perskirstymo į kitas rinkas ir toliau matome ženklų eksporto srautų mažėjimą į NVS regioną. Eksportas į naujas rinkas laipsniškai didėja, tačiau nemaža dalimi tai vis dar galima paaiškinti tik atskirų segmentų sėkme, bet ne tvaria eksporto plėtra“, – sako Aleksandras Izgorodinas, LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius.
Lyginant su 2015 m. eksporto rodikliais, šiemet matomos kelios pagrindinės tendencijos. Pirma, neigiamai nustebino eksporto rodikliai „namų“ laikoma ES rinkoje– pirmąjį šių metų pusmetį eksportas į ES rinką visiškai neišaugo, o priešingai – susitraukė 0,5 proc. arba 21 mln. eurų. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo itin prasti eksporto rodikliai centrinėse ES rinkose – Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur eksportas sumažėjo atitinkamai 10,5 ir 3,7 proc. arba iš viso 84 mln. eurų. Tačiau eksporto nuosmukį į Vokietijos ir Prancūzijos rinkas kompensavo ženklus – 88 mln. eurų – eksporto prieaugis į Skandinavijos regioną.
Pasak A.Izgorodino, pastarųjų kelerių metų eksporto rodikliai rodo, kad net ir ES regione vyksta tam tikra Lietuvos eksporto srautų diversifikacija, o Lietuvos verslas deda vis daugiau pastangų didinti pardavimus Skandinavijos valstybėse. Tikėtina, kad tam tikros įtakos tokiai diversifikacijai turi ir didėjantis spaudimas Lietuvos verslo konkurencingumui, ypač dėl per sparčiai kylančių darbo kaštų, dėl ko mūsų verslas vis labiau fokusuojasi į aukštesnės perkamosios galios valstybes.
Šaltinis: lrytas.lt
